Poetais gimstama, oratoriais tampama – teigė senovės romėnų filosofas ir įžymus oratorius Ciceronas. Ne visi žmonės sugeba ir moka kalbėti taip, kad prikaustytų aplinkinių dėmesį. Įtaigus kalbėjimas nėra skaitymas iš lapo, reikia žinoti, kaip sudominti klausytoją, tiksliai sudėlioti savo pranešimo turinį, mokėti informaciją pateikti kūrybiškai ir originaliai. Verslininkams tai ypač aktualu, nes gebėjimas patraukliai pristatyti savo idėją gali tiesiogiai nulemti verslo sėkmę. Seminarus ir mokymus lyderystės tema vedantis Darius Čibonis sutiko pasidalyti ilgamete patirtimi bei papasakojo mums apie kalbėjimo meną.

Veiksmingiausia metodika išsigrynina su patirtimi

Scenos ar auditorijos baimė yra natūralus dalykas beveik kiekvienam žmogui, o kai reikia pristatyti itin svarbią idėją, streso netrūksta. Pašnekovas įsitikinęs: „Stresas prieš svarbų pranešimą ar kitokį įvykį yra mūsų organizmo gynybinė reakcija, kuri iš tikrųjų mobilizuoja ir padeda efektyviau veikti. Jis dalijasi savo asmenine patirtimi: „Kai prieš 20 metų pradėjau verslo konsultanto karjerą, labai jaudindavausi prieš kiekvienus mokymus. Tikėjausi, kad su laiku tas jaudulys išnyks, tačiau dabar žinau, kad tuomet klydau. Su laiku išmokau suvaldyti scenos jaudulį ir paverčiau jį savo sąjungininku.“

 

„Tikiu, kad genialumas slypi paprastume, o po sudėtingomis formuluotėmis dažnai slypi pranešėjo kompetencijos stoka“

D. Čibonis

 

Pirmas žingsnis siekiant įvaldyti įtaigaus kalbėjimo meną – nugalėti savo baimes. „Visų pirma stengiuosi prisijaukinti auditoriją dar prieš susirenkant dalyviams – perstumdau stalus bei kėdes taip, kad man būtų patogiausia valdyti visų dalyvių dėmesį. Be to, kaskart gerai apgalvoju pranešimo pradžią ir iki automatizmo nušlifuoju pirmus sakinius ar klausimus auditorijai. Pradžioje skiriu porą minučių ryšiui su auditorija užmegzti, nes kai pavyksta pirmą kartą priversti klausytojus nusišypsoti, scenos jaudulys dingsta kaip nebuvęs“, – pasakoja D. Čibonis. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad informacija greičiau pasiekia klausytojų ausis, kai pateikiama intriguojamai ar nenuspėjamai. „Jei žinau, kad dalyviai tikisi teorinės paskaitos, pačioje pradžioje pranešu, kad paskaitos nebus, o vietoj to visiems teks aktyviai galvoti ir atlikti užduotis“, – atskleidžia jis.

Sėkmingo pristatymo formulė

Tvirtinti, kad egzistuoja idėjų pristatymo formulė, būtų klaidinga, tačiau lyderystės ekspertas tiki, kad norint daug ko galima išmokti. „Esu įsitikinęs, kad įtaigiai kalbėti galima išmokti. Nesakau, kad visiems bus lengva, bet tai nereiškia, kad neįmanoma“, – teigia jis.

Labai svarbus aspektas – pranešimo turinys. Jei žmogus kalba tik tai, kas įdomu jam, ir visiškai negalvoja, kaip sudominti auditoriją, vargu ar jo kas klausys. „Įdėmiausiai klausomės, kai pranešėjas kalba mums svarbius dalykus, t. y. žino mums aktualias problemas ir pateikia iki tol negirdėtus bei lengvai pritaikomus sprendimus“, – pasakoja D. Čibonis. Dauguma pranešėjų kalba sudėtingai, vartoja mažai suprantamus terminus, todėl geras pranešėjas turėtų kalbėti klausytojams suprantama kalba. „Tikiu, kad genialumas slypi paprastume, o po sudėtingomis formuluotėmis dažnai slypi pranešėjo kompetencijos stoka“, – savo požiūriu dalijasi pašnekovas.

Idėjų pristatymo sėkmę lemia ir pasakotojo įvaizdis, reputacija, išankstinė nuomonė bei kiti dalykai. Lyderystės mokymų autoriaus teigimu, jei kalba žmogus, kurį laikome mums aktualios srities autoritetu, esame dėmesingi nuo pat pradžių, tačiau per pirmąsias tris minutes susikuriame naują įspūdį, kuris arba patvirtina mūsų išankstines nuostatas, arba jas paneigia. „Pradžioje susidomėjimą lemia pranešėjo įvaizdis – ką yra tekę apie jį girdėti iki šiol“, – tikina D. Čibonis.

Kūrybingumas ir įtaigos menas

Įtaigus kalbėjimas ir kūrybingumas – neatsiejami dalykai. Kūrybingas žmogus lengviau suras raktą į klausytojų protus ir širdis, todėl tokiam žmogui atsiveria didesnės perspektyvos. D. Čibonis teigia, kad kūrybingumas gali išgelbėti, kai klausytojas užduoda netikėtą klausimą ar situacija pakrypsta nelaukta linkme. Šį įgūdį taip pat galima ugdyti ir jo mokytis, tačiau svarbiausia jo neignoruoti. „Jei neturite noro ar laiko mokytis, galite ugdyti kūrybingumą, elgdamiesi nestandartiškai kasdienėse situacijose: nešiokite laikrodį ant priešingos rankos, kas rytą kitu keliu važiuokite į darbą, išdrįskite dažniau eksperimentuoti tiek darbe, tiek laisvalaikiu, ir jūsų komforto zona plėsis, o galvoje vis dažniau gims naujų idėjų“, – siūlo pašnekovas.

Patarimai verslininkams

Idėjų pristatymo įtaigumas ypač svarbus verslininkams – tiek verslo pradžioje, tiek jam įsibėgėjus. Juk plėtojant verslą tenka nuolat įtikinėti kitus žmones: investuotojus, darbuotojus, klientus, tiekėjus ir pan. Pašnekovas įsitikinęs, kad informacijos perdavimą taip pat lemia žmogaus kūno kalba. Gali pasirodyti keista, tačiau D. Čibonis primena, pagal kokius požymius žmonės atpažįsta, kad jiems meluojama: „Melą išduoda akys, laikysena, intonacija, todėl kūno kalba yra labai svarbi. Pranešėjas turėtų siekti, kad ji būtų kongruentiška, t. y. kad iliustruotų pranešimo turinį, o ne jam prieštarautų.“

Svarbu tikėti savo idėja ir pasitikėti ją pristatant, todėl lyderystės ekspertas verslininkams pataria: „Kol patys turite abejonių savo idėja, anksti trukdyti investuotojus. Gebėjimas įtaigiai kalbėti, ko gero, yra svarbiausias įgūdis, į kurį verta investuoti, nes ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, o šis įgūdis neš jums palūkanas visą gyvenimą.“ Anot pašnekovo, svarbiausia, ką turėtų prisiminti jauni ir brandūs verslininkai, kad geras pristatymas nėra paskaita, todėl ji turi ne pateikti informaciją, o skatinti veikti.