...

Kaip verslininkams suvaldyti stresą?

Verslas

2015.05.25

Autorius: Kristina Augustinaitė

Temos: .

Kaip verslininkams suvaldyti stresą?

Kineziterapeutas, sveikatos programų „Sveika nugara“ ir „AntiStress“ autorius bei projekto „Sveika ateitis“ vadovas - Nerijus Braždžiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvenimo tempas šiuolaikinėje visuomenėje, persmelktoje konkurencijos, yra nepaprastai greitas, mūsų norai dažnai nesutampa su galimybėmis, o tai neišvengiamai reiškia, kad jaučiame nuolatinę įtampą. Juk nuolat pasikartojančio streso sukelta reakcija „kovok arba bėk“ daugumai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o ramybės būsena nepagrįstai laikoma tinginiavimu. Apie streso kontrolės išmintį, tiksliau, kaip rasti būdų sumažinti fizinę ir psichinę įtampą, kalbamės su kineziterapeutu, sveikatos programų „Sveika nugara“ ir „AntiStress“ autoriumi bei projekto „Sveika ateitis“ vadovu Nerijumi Braždžiūnu.

Stresą reikia „išjudėti“

Kalbant apie stresą, svarbu suvokti, kad vienintelis dalykas, kurį galime kontroliuoti susiklosčius net ir pačioms nepalankiausioms aplinkybėms, yra mūsų reakcija į stresą. Kineziterapeutas N. Braždžiūnas pastebi, kad didžiausią stresą patiriame individualaus kontakto atveju, kai ginčijamės vienas su kitu, o, įtampai kilus grupėje, stresas tarsi pasiskirsto tarp grupės narių. Pašnekovas įvardija, kad patiriant stresą pirmiausia sutrinka kvėpavimas ir pasireiškia medicinos terminologijoje dažnai minimas reiškinys HHA (hipofizės, hipotalamo ir antinksčių ašies aktyvacija). Taigi išsiskiria streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Įdomu tai, kad 6–7 mėnesius praleidžiame uždarose patalpose, o tai prisideda prie kvėpavimo sistemos sutrikimų, nes stipriausias kūno raumuo diafragma gauna mažiau krūvio. N. Braždžiūnas pabrėžia, kad stresą galima pašalinti judant. Juk daugiau judėdami, kvėpuojame giliau ir greičiau priimame sprendimus. Šventai tuo tikintis kineziterapeutas automobilio bagažinėje visada vežiojasi dviratį, o vykdamas į susirinkimą automobilį pastato kilometro atstumu iki tikslo. Paskutinį kilometrą jis įveikia dviračiu.

„Jei bent vieną pratimą, kurį išmokau šiose kelionėse, galiu panaudoti kasdieniame gyvenime, vadinasi, ten praleistas laikas buvo ne veltui, o įgyta patirtis yra vertinga“

N. Braždžiūnas

Įtampos rūšys

Įdomu tai, kad bene trečdalis pasaulio gyventojų, tarp jų ir lietuviai, patiria šalčio stresą. Taigi žiemą, išėję į kiemą, valydami apšarmojusio automobilio langus ar važiuodami slidžiu keliu, neišvengiamai patiriame šalčio stresą. Dar viena įdomi streso rūšis, kurią įvardija N. Braždžiūnas, yra priešingų lyčių stresas. Juk lyčių skirtumai, skirtingas emocijų kontrolės lygis nulemia įvairiausią tarpusavio nesusikalbėjimą ir ginčus. Taigi streso šaltiniu gali tapti ir mūsų artimieji – antroji pusė ar vaikai. Pašnekovas prisipažino dažniausiai jaučiantis laiko stresą, kai dėl nenumatytų kliūčių jam tenka vėluoti į susitikimus. Vis dėlto kūno atpalaidavimas ir tikslesnis laiko planavimas kitą kartą padeda išvengti šio streso.

Streso stebėjimas

Akivaizdu, kad tam tikras streso lygis, kurį galime kontroliuoti, yra reikalingas, nes jis mus mobilizuoja ir suteikia produktyvumo. Tačiau lėtinis stresas turi kenksmingą poveikį. Juk patiriamo streso padarinius galime jausti net 30–50 dienų.

Sveikatos specialistas N. Braždžiūnas pasidžiaugė planuojantis išleisti mobiliąją programėlę „AntiStress“, leisiančią stebėti savo streso lygį ilgalaikėje perspektyvoje. Žinant, kada kyla didžiausias stresas, galima atitinkamai suderinti savo dienos režimą – įtraukti atpalaiduojamųjų pratimų stresiniu laikotarpiu bei skirti daugiau laiko kokybiškam poilsiui, o ramesniais laikais sutelkti dėmesį į jėgos ir ištvermės pratimus. Naudojant programėlę „AntiStress“ pagal paros metą bus galima pasirinkti seriją atpalaiduojamųjų pratimų, kuriuos galima atlikti esant skirtingose padėtyse: sėdint, gulint ar stovint. Programą „AntiStress“ kineziterapeutas rekomenduoja taikyti 1–2 kartus per metus – tai leistų užtikrinti nuolatinį žinių, įgūdžių ir sveikų įpročių įtvirtinimą.

Skirtingos kelionės – viena tiesa

Išklausęs ir pats dalyvavęs daugybėje tradicinės medicinos, sveikatos, dvasinio tobulėjimo seminarų Lietuvoje, JAV, Latvijoje, Rusijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Ukrainoje, Egipte, Kinijoje ir Indijoje, kineziterapeutas priėjo prie išvados, kad pats gyvenimas padeda atsirinkti, kurie metodai yra veiksmingi, o kurie – ne. Sveikatos specialistas atskleidžia, kad pasaulyje egzistuoja 2–3 tūkst. pratimų, skirtų fizinei ir psichinei įtampai sumažinti, padėti protui atsipalaiduoti. „Jei bent vieną pratimą, kurį išmokau šiose kelionėse, galiu panaudoti kasdieniame gyvenime, vadinasi, ten praleistas laikas buvo ne veltui, o įgyta patirtis yra vertinga“, – teigia N. Braždžiūnas.

Pašnekovas prisipažįsta, kad visas žinias kaupė pirmiausia dėl savo paties gerovės, o vėliau tai sudarė pagrindą padėti kitiems. Savo vykdomą veiklą N. Braždžiūnas vadina sveikatos verslu, juk jo misija – padėti žmonėms atgauti ir sustiprinti sveikatą, kurią prarandame paskendę rutinoje ir nekreipdami dėmesio į savo kūno siunčiamus signalus. Svarbu jausti gyvenimo ritmą taip, kaip jaučiame gamtos ritmą: kuo daugiau patiriame streso, tuo daugiau mums reikia poilsio.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.