KAIP IEŠKANT INVESTICIJŲ APSAUGOTI SAVO VERSLĄ IR JO IDĖJĄ? (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 5 s.
Teisininkų kontoros „D Legals“ vadovas - Konstantinas Trišinas BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.
Daugeliui startuolių investicijos pritraukimas yra vienas svarbiausių tikslų. Nieko keista: juk investuotojo finansinė, intelektualinė ir moralinė pagalba gali tapti lemiamu faktoriumi siekiant verslo sėkmės. Tačiau net ir suradus tą taip geidžiamą investiciją, nederėtų pulti į euforiją ir prarasti blaivaus proto. Investavimo procesas turi būti atliekamas kruopščiai ir atsakingai, nes tik taip galima apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus – savo idėjos ar net viso verslo praradimo.

Reikėtų pagalvoti apie blogiausią scenarijų

Žmogiška ir natūralu, kad sulaukę investicinio pasiūlymo startuoliai apsidžiaugia ir nekantrauja kuo greičiau pasirašyti sutartį. Visgi skubėjimas gali nulemti skaudžius padarinius. Užtenka prisiminti ir „Price On“ pavyzdį, kai startuolio kūrėjai, per greitai pasirinkę investuotoją, vėliau prarado visą savo kūrinį. „Mums, teisininkams, įprasta net ir pozityvioje situacijoje galvoti apie pačius blogiausius scenarijus. Net ir tada, kai viskas yra labai gerai, reikia nepamiršti pagalvoti ir apie patį blogiausią įmanomą scenarijų, ir tuos dalykus apsibrėžti sutartyje. „Price On“ pavyzdys ir yra toks, kai vadovas neteko savo įmonės kontrolės. Investavimo sutartyje tikrai gali būti numatyta tam tikrų mechanizmų, ką daryti, kai nebesutampa požiūriai tarp idėjos autoriaus ir investuotojo, kas būtų, jeigu atsisakoma vadovo paslaugų. Niekas nėra apsaugotas nuo ginčo kilimo galimybės, todėl labai konstruktyvu ir iš anksto sutarti dėl ginčo sprendimo taisyklių“, – kalbėjo verslo teisės kontoros “D Legals” partneris ir vadovas Konstantinas Trišinas.
Anot K. Trišino, būtina nuo pat pradžių identifikuoti, į kokį investuotoją yra orientuojamasi - rizikos kapitalo fondus ar investuotojus, kurie gal nėra tokie profesionalūs.

Pirmieji labai rūpinasi savo investicijomis, reputacija. Antrieji elgiasi priklausomai nuo savo turimos patirties. Taip pat labai svarbu paklausti savęs, ko tikiesi iš investuotojo. Startuoliams patartina pradedant bendrauti su potencialiais partneriais pasistengti kuo daugiau apie juos sužinoti. Iš viešai prieinamų duomenų galima susidaryti pakankamai iškalbingą vaizdą apie investuotojo patikimumą, mokumą, investuotojo įmonės dydį, pasidomėti, ar nėra skundų, skolų. Visgi net jeigu ir nėra jokios neigiamos informacijos praeityje, tai dar nereiškia, kad šiandien ir rytoj viskas bus taip pat sklandu, todėl reikia kreipti dėmesį į detales. Kas bendrauja? Ar investuotojui atstovauja tik vienas žmogus, ar visa komanda? Kiek jie pasiruošę investavimui? Ar jie jau turi savo sutarčių pavyzdžių, veikiančių mechanizmų? Tų klausimų tikrai yra nemažai ir tikrinti, manau, tikrai reikia“, – teigė kontoros “D legals” vadovas.

Reikėtų kritiškai vertinti sutarties šablonus ir iš anksto aptarti ginčo sprendimo metodus

Įgyvendinant savo verslo idėją ar siekiant pasirašyti sutartį dėl investicijų į verslą, daugelis svarsto, ar reikalinga teisininko pagalba. Kaip taisyklė, kuo didesnė investicija, tuo reikalingesnė teisininko pagalba. Startuolių bendruomenė yra pakankamai glaudi ir iš kolegų visada galima išgirsti patikimo specialisto pavardę.  „Profesionalūs investuotojai dažniausiai turi savo šablonines sutartis. Kadangi sutartys sukurtos investuotojų užsakymu, jose daug kas numatyta taip, kad veiktų investuotojo naudai. Pavyzdžiui, ten gali būti sąlygos, kurias investicijos gavėjas būtinai privalo įvykdyti. Reikia labai gerai suprasti šias sąlygas ir įvertinti, ar įmanoma jas įgyvendinti, nes to nepadarius paprastai laukia teisinės pasekmės. Kaip taisyklė, kuo didesnė investicija, tuo reikalingesnė teisininko pagalba. Tačiau renkantis patikimą teisininką, labai svarbu įvertinti, ar kontora, kur jis dirba, yra realiai dirbusi su panašiais projektais, ar specializuojasi investuotojų – startuolių teisiniuose santykiuose. Visuomet naudinga pasitelkti specialistą, kuris jau turi patirties dirbant su panašiais projektais.” - sakė kontoros “D legals” vadovas K. Trišinas.

Jei jau turite Jūsų interesus atstovaujantį teisininką, galite kvalifikuotai pasirūpinti jums labai svarbių punktų įtraukimu į sutartį. Pavyzdžiui, naudinga numatyti taisykles, kaip būtų bendraujama susiklosčius blogiausiam scenarijui, t.y. iškilus esminiam ginčui. „Svarbiausia – numatyti ginčų, tokių patinių („deadlock“) situacijų sprendimą, kaip tokiu atveju turėtų vykti išpirkimas arba pasitraukimas iš investuotojo ir investicijos gavėjo santykių. Patinė situacija susidaro dėl įvairių priežasčių. Kartais tiesiog išsiskiria vizijos, judėjimo krypčių matymas, pasimato, kad viskas nėra taip pelninga ir greita, kaip buvo manyta iki tol. Natūralu, kad tada kyla tam tikros įtampos“, – teigė „D Legals“ teisininkas.

Verta pasirūpinti idėjos apsauga

Patyrusio investuotojo patarimai ir pagalba startuoliui gali būti aukso vertės. Visgi svarbu balansas. Suteikus per daug kontrolės investuotojui, vieną dieną galima atsibusti ir suprasti, kad pats faktiškai nebevaldai savo kūrinio. Užbėgant už akių tokiai situacijai K. Trišinas pataria pasinaudoti teisiniais mechanizmais ir iš anksto numatyti, kaip po investicijos bus valdomas startuolis. „Aprašyti įmanoma praktiškai visus galimus variantus. Tačiau tai sprendžia ne investavimo sutartis, o tai, kokia valdymo schema pasirenkama. Jeigu investuotojas tampa akcininku, tai krypties ir vizijos kontrolės mechanizmai turėtų būti numatomi akcininkų susitarimuose dėl valdymo ir kitų akcininkų santykių.  Pačioje investavimo sutartyje galima apibrėžti investuotojo teises, susijusias su projekto kūrimu ir plėtojimu, startuolio išpirkimu ir t. t. Investavimo sutartyje gali būti ir tam tikri saugikliai dėl kertinių komandos asmenų išlikimo projekte“, – kalbėjo tokių sutarčių specifiką išmanantis specialistas.

Tuo pačiu K. Trišinas skatina laiku pasirūpinti savo verslo idėjos apsauga. Idėja yra didžiausias startuolio turtas, todėl būtina iš anksto apsidrausti nuo idėjos neteisėto panaudojimo, atskleidimo. Startuoliui svarbu išlaikyti proporcingumą tarp lėšų, būtinų verslo vystymui, ir išlaidų verslo ir jo idėjos teisinei apsaugai, tad rekomenduotina skirti tam tikrą naudojamų lėšų ar pritrauktų investicijų procentą šiai svarbiai sričiai, ir tam tikru momentu skirti pinigų prekės ženklo registracijai norimoje veiklos teritorijoje ir veiklos srityje, sukurti konfidencialios informacijos apsaugos, nekonkuravimo mechanizmą. „Prieš ateidami pas investuotoją, startuolio autoriai paprastai idėja pasidalija su daug kuo. Su komandos nariais, draugais. Kai kalba eina apie jautrią informaciją, rekomenduotina sudaryti konfidencialumo arba nekonkuravimo susitarimus. Tolesnėse veiklos stadijose, kai jau atsiranda ir darbuotojai, konfidencialumo nuostatos gali būti įtraukiamos į sutartis, kurias pasirašo darbuotojai, arba į sutartis dėl akcijų įgijimo, jeigu darbuotojai motyvuojami akcijomis.

Siekiant pritraukti investicijas, tos konfidencialumo nuostatos turėtų atsirasti ir investavimo sutartyse. Paprastai prieš pasirašydamas sutartį startuolis turi paviešinti informaciją apie idėją, verslo plėtros planus, todėl tada būtinai reikėtų pasirašyti konfidencialumo sutartis. Visgi startuolis dažniausiai yra orientuotas į verslo plėtrą ir pinigus skiria tam, kad kuo greičiau įgyvendintų idėją, o ne įsigytų patentus ir apsaugotų idėją. Taip be apsaugų skubėti į priekį galima iki tol, kol startuolis įgauna tam tikrą vertę. Kai ji atsiranda, jau būtina pasirūpinti ir idėjos apsauga“, – patarė kontoros “D legals” vadovas K. Trišinas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai