Lietuvoje būtų sunku rasti įmonę, taip ilgai stabiliai dirbančią, kaip tai daro „Švaros broliai“. Evaldo ir Andriaus Kinderių automobilių plovyklų tinklas augo netgi tada, kai aplinkui daugybė įmonių arba užsidarinėjo, arba bandė kuo neskausmingiau pergyventi krizę. Kaip „Švaros broliams“ tai pavyko? Savo patarimais, kaip išvengti klaidų tiek augant, tiek susidūrus su sunkumais, pasidalyti sutikęs E. Kinderis pastebi, kad dažnas verslininkas dešimt metų išradinėja dviratį, o tada savo išradimu dargi ir didžiuojasi, visai pamiršdamas, jog dviratis jau seniai išrastas kitų, ir visą tą brangų laiką buvo galima išnaudoti daug efektyviau. Todėl ir siūlome neišradinėti dviračio ir pasimokyti iš E. Kinderio bei „Švaros brolių“ patirties.

Be konkrečių tikslų į verslą geriau net nekišti kojos

Jeigu nesugebi savęs motyvuoti, greičiausiai tau niekur nesiseks. Norint būti verslininku, reikia jausti motyvaciją daug ir sunkiai dirbti, ypač pačioje pradžioje. Mums motyvacijos šaltinis yra tikslai, kuriuos sau išsikeliame, ir noras žūtbūt juos pasiekti. Neretai žmonės nesugeba išsikelti konkrečių tikslių. Jie daro kažką vien tam, kad kažką darytų. Būna ir taip, kad žmogus tiesiog nesugeba savęs motyvuoti. Mes nuo pat pradžių turėjome išsikėlę aiškius tikslus. Žinojome, ko ir kada norime. Ir dirbdavome po 12, 16 ar net 18 valandų per parą, šešias dienas per savaitę, ir varėme taip tol, kol pasiekėme savo. Tiek versle, tiek sporte yra taip pat. Jeigu jau pusiaukelėje pradėsi stabdyti, greičiausiai tikslo nepasieksi.

Nesiblaškykite be tikslo – veikite pagal planą

Visada geriausia tikslus susirašyti. Šitai patartų visi. Ir neužtenka kažkokio abstraktaus „norėčiau, kad…“ Viskas turi būti kuo konkrečiau. Net ir jaunuoliui, baigiančiam mokyklą, dažnai patariama galvojant, kur stoti, atsakyti sau į klausimą, kur ir kuo norėtum būti po dešimties metų. Taip pat ir versle. Startuodamas turi aiškiai įsivaizduoti, kur nori būti po 3–5 metų. Kai atsakai sau į šį klausimą, natūraliai pradedi analizuoti ir galvoti, kokie veiksmai būtini, kad atsidurtum ten, kur nori. Susidėliojus veiksmų planą, tiesiog lieka jį vykdyti. Jeigu nežinai, kur nori būti, tiesiog nori būti verslininku, tai tą tikslą pasieki vos įkūręs įmonę. O kas paskui? Tikslai turi būti aiškiai išdėlioti pagal laiką.

Neturite kantrybės ir užsispyrimo? Apie tvarų verslą net nesvajokite

Tokia yra didžioji dalis verslininkų. Jie nesuvokia, kad rezultatų galima pasiekti tik ilgalaikėje perspektyvoje. Greitai rezultatą pasiekti leidžia nebent atsitiktinumai. Tačiau dažniausiai reikia ilgai dirbti. Jaunimas per dažnai galvoja, kad viską padarys labai greitai. Taip jie suklaidina patys save ir po kurio laiko labai nusivilia. Dingsta motyvacija, prasideda pykčiai su partneriais. Viskas vien todėl, kad jie nesėkmingai išsikėlė tikslus ir taip save apmulkino. Po pusmečio ar metų jie susivokia, kad svajonė dar labai toli, o laukti nėra linkę. Nusiteikus ilgam ir sunkiam darbui, subyrėtų daug mažiau verslų.

Nesitenkinkite tuo, ką jau pasiekėte

Reikia žinoti vieną labai paprastą taisyklę: jeigu verslas ilgokai stovi vietoje, jis labai greitai pradės leistis į apačią. Tai auksinė taisyklė, kurią savo versluose esame patikrinę. Reikia tai žinoti. Atsipūsti galima, bet tik neilgam. Verslas turi nuolatos judėti į priekį. Rinka keičiasi nuolatos, o verslas juk dirba rinkose. Taigi verslininkas turi nuolatos stebėti rinką, analizuoti ją, domėtis, kas joje vyksta šiandien ir vyks rytoj. Versle negali sustoti. Kas bus, jeigu sporte pasieksi gerų rezultatų, o tada nustosi treniruotis? Tiesiog atrofuosis raumenys. Versle lygiai tas pats.

Krizės neateina iš niekur, todėl laiku pastebėkite jos ženklus

Reikia būti pasiruošus. Būk pasiruošęs blogiausiam ir nereikės nusivilti. Didelėse įmonėse valdyba bet kurią dieną gali ateiti ir pasakyti direktoriui, kad jis turi pasitraukti. Nereikia net perspėti. Vadinasi, direktorius privalo būti morališkai pasiruošęs bet kada atlaisvinti savo kėdę. Visi normalūs verslininkai yra išmokę vertinti riziką. Jie žino, kad ekonomikoje gali būti visko. Jie stebi tendencijas. Jautėme artėjančią 2008-ųjų krizę. Tuo metu gaudavome daugybę pasiūlymų: nusipirkti kokį sklypą, bankai siūlėsi paskolinti pinigų. Tačiau neįsigijome nė vieno sklypo, nė vieno nekilnojamojo objekto. O tuo metu visi pirko, ką tik galėjo. Mes, nuolat viską analizuodami, jautėme, kad tokie dalykai ne prieš gera. Tas burbulas vis tiek turėjo sprogti. Analitikai, likus gal pusantrų metų iki krizės, irgi pradėjo apie tai kalbėti. Atsiradus tokių signalų, verslininkas turi apsidrausti. Svarbiausia neprisiimti bereikalingų įsipareigojimų. Iš to kyla didžiausių problemų. Kitas svarbus dalykas yra tuo metu nesuplanuoti didelės plėtros. Reikia tiesiog luktelėti, stebėti, kas vyksta. Mes kantriai palaukėme, o jau 2010 m. pavasarį atidarėme dvi naujas plovyklas.

Samdykite ne gerus, o kompetentingus žmones

Tai vienas svarbiausių veiksnių. Iš pradžių žmones priimdavome pernelyg neprofesionaliai. Kažkas ateina, gražiai kalba… Tačiau patirties nebuvo. Dabar žinome, kad svarbiausia kompetencija. Nesvarbu, kad žmogus jaunas, turi reikiamą išsilavinimą. Geras vadybininkas gali būti blogas vadovas. Geras gamybos vadovas pardavimo srityje gali pasirodyti esąs labai prastas. Mes priimdavome gerus žmones. Manėme, kad jeigu žmogus sąžiningas, jis mums tinka. Tačiau labai svarbu ir jo kompetencijos. Labai svarbu suprasti, ar žmogus tinka konkrečioms pareigoms. Dabar turime taisyklę: jeigu abejoji, ar žmogaus nereikės greitai atleisti, geriau jo iš viso nepriimti. Žmonės yra didžiausias įmonės turtas, padedantis verslininkui auginti įmonę. Todėl jų pasirinkimas turi būti labai atsakingas.

Samdykite tik tuos žmones, kurie yra geresni už jus

Vadovo tikslas yra priimti specialistus, kurie tam tikroje srityje jį pranoksta. Savininkas, sukūręs pirminę idėją ir pradėjęs verslą, samdydamas žmones atskiroms užduotims, turi atrinkti tuos, kurie yra pranašesni už jį patį. Neturi būti taip, kad priimi žmogų be reikiamų kompetencijų ir paskui privalai nuolatos būti šalia jo, stebėti, kad jis ko nors nesugadintų. Tai klaida, kurią ir mes anksčiau darydavome. Priimdavome žmogų, kuris gal šiaip ir geras, bet tiesiog neturėdavo reikiamų kompetencijų. Tada išeina taip, kad turi stovėti ir prie jo, ir prie kito. Tada pasijunti skęstantis, negali susitelkti į savo darbus.

Susitelkite į tai, ką darote geriausiai, nes blaškantis tik prarandama pinigų

Mes darėme lygiai tą patį. Geriausia būtų iš karto sugebėti susiprasti. Reikėtų sutelkti dėmesį į vieną dalyką, padaryti jį labai gerai. Tada jau galima bandyti galvoti, ar antro dalyko pridūrimas atneštų papildomos naudos. Blaškymasis prie gero niekada nepriveda. Esame turėję ir reklamos įmonę, ir automobilių servisą… Blaškymosi būta labai daug. Ir visa tai – palaidoti pinigai.