...

Vaizdo įrašai ir iliustracijos suformuos visiškai naują žiniasklaidos kultą

Verslas

2015.12.31

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Vaizdo įrašai ir iliustracijos suformuos visiškai naują žiniasklaidos kultą

Estų įmonės „Ekspress Grupp“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Hansas H. Luikas DELFI.EE nuotr

Sunku surasti kitą sritį, taip smarkiai paveiktą interneto įsigalėjimo, kaip žiniasklaida. Per pastarąjį dešimtmetį žiniasklaida išgyveno milžiniškas permainas. Šventoji spaudos, radijo ir televizijos trejybė buvo išardyta. Internetas tarsi sujungė jas visas ir netgi grasina visiškai įsigalėti. Kokia artimiausia šios itin dinamiškos srities ateitis? Mintimis apie tai pasidalijo portalus „Delfi“ valdančios estų įmonės „Ekspress Grupp“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Hansas H. Luikas.

Žiniasklaidoje tik daugės hibridizacijos

H. H. Luikas mano, kad per artimiausius penkerius metus pagrindinės žiniasklaidos virsmo tendencijos neturėtų keistis. Tiesiog toliau stebėsime tai, ką matome ir dabar. „Nemanau, kad per artimiausius penkerius metus žiniasklaidą ištiks kokios nors didelės permainos. Tačiau neabejotinai matysime skirtingų platformų ir skirtingų leidėjų hibridizaciją. Tokios bendrovės kaip „Facebook“ ar „YouTube“ ir netgi Lietuvos ar Estijos telekomunikacijų bendrovės, t. y. įmonės, kurios fiziškai turi reikiamas platformas, žengs į žiniasklaidos verslą. O jau esamos žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, televizijos, vis aktyviau skatins žmones viešinti savo surinktą medžiagą. Pagrindinė permaina, kurią aš matau, yra žiniasklaidos turinio persikėlimas į vis įvairesnius prietaisus: automobilį, laikrodžius ir t. t. Vis dėlto tai permaina kiekybės, bet jokiu būdu ne kokybės naudai“, – teigia jis.

Suasmenintų prietaisų ir informacijos link

Pasak eksperto, per artimiausius penkerius metus didžiausios permainos laukia televizijos. Tradiciniai televizijos tinkleliai toliau keisis į vaizdo pagal pageidavimą sistemą. Be to, matysime vietines televizijas, vis aktyviau besibraunančias į interneto erdvę. Ir ne tik interneto. Mažesni prietaisai turės vis labiau taikytis prie vaizdo turinio. „Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl šioje srityje vadovaujamasi požiūriu, kad vienas dydis tinka visiems. Pavyzdžiui, mano ūgis – beveik du metrai, bet kažkodėl mano išmanusis telefonas yra lygiai tokio pat dydžio kaip ir mano dukros, dėvinčios S dydžio drabužius. Juk mano rankos ir kišenės nepalyginamai didesnės. Neatsitiktinai aš vairuoju ir didesnį automobilį nei ji. Be jokių abejonių, kuo toliau, tuo daugiau turinio bus naudojama per rankoje laikomus prietaisus, todėl privalės atsirasti daugiau jų dydžio variacijų“, – dėsto „Ekspress Grupp“ vadovas.

Mažiau teksto ir daugiau vaizdo

H. H. Luikas pastebi, kad jaunimas vis nenoriau skaito. Net ir tokia rašytinį turinį atsirinkti leidžianti programėlė kaip „Flipboard“ tarp jaunų žmonių sunkiai randa savo auditoriją. Jaunimui reikia vaizdo. Atrodo, kad būtent vaizdinės medžiagos interneto žiniasklaidoje tik daugės. „Žiniasklaidos turinys juda įvairios žiniasklaidos kryptimi. Tai reiškia, kad istorijos pateikiamos į pagalbą pasitelkiant skirtingas raiškos priemones: tekstą, grafines iliustracijas, vaizdo medžiagą, garso įrašus. Kol kas toks modelis gal atrodo kiek nerimtai, nes mums dar sunku patikėti, kad rimtos socialinės temos gali būti nagrinėjamos ne ilgu tekstu. Tačiau pamažu vaizdo įrašus ir grafines iliustracijas pradėsime vertinti ne vien kaip pramogą, bet ir kaip rimtą priemonę žiniai skleisti“, – teigia pašnekovas.

Skaitytojas ieškos kokybės

Šiuo metu žiniasklaidoje labai aiškiai matoma tendencija į pirmą vietą iškelti kiekybę, o ne kokybę. Vis dėlto auditorija ta gausa jau ima persisotinti. „Po to pirminio šoko, kurį sukėlė komentarai portaluose ir socialinėje žiniasklaidoje, žmonės jau spėjo susitaikyti su mintimi, kad tam tikra visuomenės dalis ne visada elgiasi kultūringai, o demokratinėje visuomenėje ir kvailiai turi savo balsą. Pasaulyje, kuriame kiekvienas žmogus, kiekviena interesų grupė turi galimybę viešai skelbti informaciją, neišvengiamai bus jos gausa. Todėl auditorija ims dairytis kokybiškai redaguoto turinio, o kiekvienas bandymas įpiršti kokios nors vienos ideologijos doktriną taps vis lengviau demaskuojamas“, – įsitikinęs žiniasklaidos ekspertas.

Rėmėjų turinys klestės

Toje informacijos ir komunikacijos gausoje, kurioje dabar gyvename, žiniasklaidos atstovams svarbiausia suprasti, ko nori jų tikslinė auditorija. „Privalai gerai suprasti temas, apie kurias pasakoji, ir tą kontekstą, kuriame gyvena tavo auditorija. Todėl ateityje vis didesnė žiniasklaidos dalis atiteks vaizdiniam turiniui. Vis daugės ir rėmėjų turinio, t. y. tokio, kuriame aiškiai nurodytas jo rėmėjas, bet kuriuo nebandoma auditorijai įbrukti vienos ar kitos prekės. „Saymedia.com“ duomenys rodo, kad skaitytojai tokiam turiniui skiria vis daugiau dėmesio. Aišku su sąlyga, kad jis bus kokybiškas“, – aiškina H. H. Luikas.

Mažiau galimybių mažoms rinkoms

H. H. Luikas pabrėžia, kad jo įvardytos tendencijos matomos visame pasaulyje. Baltijos šalys nėra kuo nors išskirtinės. „Ar iš viso esama skirtumo tarp Baltijos šalių ir likusio pasaulio? Mūsų „Ekspress Grupp“ komanda šį pavasarį apsilankė britų redakcijoje „The Telegraph“. Dar anksčiau susitikome ir su keliais kitais žiniasklaidos verslo atstovais iš viso pasaulio. Įsitikinome, kad visur kalbama apie tas pačias problemas kaip ir pas mus. Rinkos visame pasaulyje vystosi labai panašiai. Skirtumas gal tik tas, kad mažose rinkose mes labiau stebime tarptautinius šaltinius“, – teigia jis.

Vis dėlto mažos rinkos šiuo metu susiduria su papildomais iššūkiais. Dėl savo mažumo mums nepalyginamai sunkiau išnaudoti didžiausią interneto suteikiamą galimybę – pasiekti nišines auditorijas. „Visgi didesnis skirtumas yra tas, kad Baltijos šalyse paprasčiausiai nėra pakankamos auditorijos nišinei žiniasklaidai. Paprasčiausiai neturime galimybių skirtingų kategorijų auditorijoms pateikti unikalų turinį. Mūsų žiniasklaidos priemonės turi labai ribotas segmentavimosi galimybes. Sunku įsivaizduoti, kad mūsų rinkose atsirastų kas nors panašaus į „Gawker“ ar „Business Insider“. Čia ir toliau dominuos didieji žaidėjai, o nišinis turinys turės kliautis valstybės pagalba. Dar vienas svarbus dalykas, kad JAV veikiančios platformos, tokios kaip „Facebook“, „Google“ ar „Amazon“, visada turės daugiau pinigų už mus ir investicijoms jų galės skirti nepalyginamai daugiau. Dabar šiose platformose rodomos vietinės reklamos ar vykdomi pardavimai neša pelną Jeffui Bezosui ar Markui Zuckerbergui. Labai gali būti, kad anksčiau ar vėliau Briuselis imsis spręsti tokio modelio problemas“, – įžvalgomis dalijasi H. H. Luikas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.