Charizmatiškasis švedų sociologas, populiarios grupės „Army Of Lovers“ žvaigždė Alexanderis Bardas per išskirtinį interviu „BZN start“ pareiškė, kad šiuolaikinis pasaulis pasiekė ribą, žyminčią didelės ir atviros kovos pradžią. Vienoje barikadų pusėje konservatyvumo kumščiais grūmoja senojo valstybės aparato atstovai, nenorintys užleisti savo pozicijų. Kitoje – netokratai, t. y. jauni, liberalių pažiūrų, valstybių sienų ir nustatyto darbo grafiko nepaisantys žmonės, kurių pagrindinė jėga – gebėjimas kurti inovacijas ir pritaikyti jas savo gyvenime. Anot eksperto, būtent jaunimas turi visas priemones laimėti šią kovą ir sukurti naują pasaulį.

Šiuolaikinio pasaulio bruožai

Paklaustas, kokioje situacijoje šiuo metu yra pasaulio ekonomika, A. Bardas pabrėžia, kad gyvename tarpusavio priklausomybės laikais. Nors pasaulyje yra keturi pagrindiniai regionai (Europos Sąjunga, JAV, Rytai ir Azija), nuolatos besivaržantys dėl dominavimo, iš tiesų jie labai priklauso vienas nuo kito.

 

„Silicio slėnis yra naujoji mūsų laikų Roma. Pasaulis iš esmės tapo vienu dideliu kompiuteriu, nauja skaitmenine imperija, kurios centras – vakarinė JAV dalis, ypač San Fransiskas“

A. Bardas

 

„Pavyzdžiui, JAV ir Kinija. Šios pasaulinės galybės yra labai susijusios ir priklauso viena nuo kitos. Todėl visi jautriai reaguoja į bet kokį ekonomikos pokytį. Tai globalizacijos padarinys, lemiantis vis sudėtingesnę pasaulio ekonomikos struktūrą, bet kartu leidžiantis sukurti vis daugiau gerovės ir turto“, – aiškina garsusis sociologas.

Jo teigimu, dabartinį pasaulio veidą iš dalies padėjo sukurti ir masinis skaitmeninimas. Jis visus susiejo dar glaudesniais saitais. Tačiau dėl beprecedenčio masto technologinio tobulėjimo pasaulis pirmą kartą nuo pramonės revoliucijos laikų ėmė susidurti su darbo vietų mažėjimu. Tačiau šį kartą traukiasi ne tik nekvalifikuoto darbo vietų skaičius, bet ir išsilavinusių specialistų sektorius.

„Už tai atsakingi visi pažangūs startuoliai, kuriantys revoliucinius sprendimus, paskui kuriuos nespėja nei įstatyminis, nei teisinis reguliavimas. Laimei, daliai žmonių užtenka išradingumo prisitaikyti ir atrasti naujų veiklos formų“, – sako pašnekovas.

A. Bardas nurodo ir dar vieną šiuolaikinio pasaulio skiriamąjį bruožą – masinę urbanizaciją ir miestų reikšmės augimą. Šis reiškinys dabar aprėpia jau ne tik geografinės vietos pakeitimą, bet ir persikėlimą į interneto erdvę.

Naujoji pasaulio Roma – San Fransiskas

Nors vyksta visuotinis skaitmeninimas, skirtingos pasaulio valstybės vystosi skirtingu tempu. Taip pat nevienodai kuriamos ar priimamos inovacijos. A. Bardo nuomone, tai lemia kultūriniai skirtumai ir švietimo svarbos nesuvokimas.

„Mums reikia daugiau inovacijų ir verslininkystės. Pavyzdžiui, JAV aukštasis išsilavinimas yra labai brangus. Tačiau visi jį gavusieji labai stengiasi ir rūpinasi savo karjera bei ieško galimybių uždirbti ir atiduoti skolą už studijas. O Prancūzijoje daug kas dengiama valstybės pinigais. Ten žmonės labai konservatyviai žiūri į gyvenimą ir neretai pasitenkina darbu viešajame sektoriuje, nekuriančiame jokios pridėtinės vertės“, – aiškina A. Bardas. Jo įsitikinimu, dėl šios priežasties Prancūzijos ekonomika nebeauga, o JAV sugeba išlaikyti kylančią kreivę.

„Tai tik vienas pavyzdys, kaip infrastruktūra, švietimas, kultūra ir požiūris į inovacijas sukuria didelius skirtumus tarp valstybių. Gaila, bet akivaizdu – klestinčiam ir novatoriškam šiais laikais daug lengviau būti, pavyzdžiui, Singapūre, o ne Paryžiuje“, – teigia interneto sociologas ir priduria, kad su panašiomis problemomis, kai inovacijas apima sąstingis, o žmonės renkasi lengvesnį kelią, kuriam nereikia išmonės, susiduriama ir arabų šalyse, Rusijoje bei daugelyje kitų pasaulio vietų.

Pasak A. Bardo, JAV inovacijų ir verslumo dvasios srityje išsiveržė į priekį todėl, kad ten gyvenę žmonės gana anksti suprato netokratų (interneto ir technologijų čiabuvių) reikšmę.

„Silicio slėnis yra naujoji mūsų laikų Roma. Pasaulis iš esmės tapo vienu dideliu kompiuteriu, nauja skaitmenine imperija, kurios centras – vakarinė JAV dalis, ypač San Fransiskas. Taip nutiko, nes žmonės ten jau kurį laiką garbino ir pripažino kaitos, inovacijų bei švietimo svarbą. Štai kodėl San Fransiskas dabar traukia žmones iš viso pasaulio. Jų revoliucinės idėjos atneša pinigų ir suteikia gerovę“, – sako švedų sociologas.

Jo manymu, Silicio slėnio variklis yra būtent netokratija – jėga, nepriklausanti nuo valstybės ar tradicinių didelių korporacijų įgeidžių. Ji sutelkiama rankose tų, kas įvaldęs skaitmenines inovacijas ir pažinčių mezgimą bei plėtojimą.

Nyksta darbo ir laisvalaikio ribos

Interneto plėtra ir skaitmeninimas, pasak A. Bardo, keičia vis didesnės dalies žmonių gyvenimą, jo stilių. Mūsų laikais jau nebekeista sutikti asmenį, teigiantį, jog jam nebereikia kiekvieną dieną iš priemiesčio važiuoti į centrą, kad galėtų atlikti savo darbą.

„Skaitmeninimas keičia ir dar labiau keis net mūsų seksualinį bei šeimos gyvenimą. Tiesa, jis atima ir daugeliui žmonių svarbų privatumo jausmą. Ateityje tai taps tik įtakingųjų ir galingųjų privilegija. Daugiausia privatumo, kuris bus vis labiau vertinamas, ateityje turės netokratai. O didžioji visuomenės dalis bus kaip atversta knyga“, – tikina pašnekovas.

Vis dėlto sociologas tiki, kad technologinė pažanga turėtų atnešti daugiau gero nei blogo. Pavyzdžiui, A. Bardo manymu, jau netrukus pasaulis turėtų pamiršti, ką reiškia nustatytos darbo valandos. „Riba tarp darbo ir laisvalaikio išnyks. Mes tiesiog būsime nubudę ir aktyvūs arba miegosime. Bus mokama ne už laiką, o už pasiektą rezultatą. Pastarasis bus svarbiausias rodiklis“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis taip pat tikina, kad ateityje turėtų būti plėtojamas ir vadinamasis „piliečio atlyginimo“ modelis, kai nustatytą pinigų sumą žmogui valstybė sumoka vien todėl, kad jis yra tos šalies pilietis. A. Bardo nuomone, modernioje, klestinčioje visuomenėje toks modelis turėtų būti įprastas standartas, leidžiantis panaikinti valstybės mokamas pašalpas ir kitas socialines išmokas.

„Mes negalime laikyti darbo valandų matavimo įrankiu, nustatančiu gyvenimo lygį. Minimalus gyvenimo lygis turėtų būti visiems prieinamas ir vienodas. Na, o jei norima daugiau, tada žmogus privalo imtis visapusės kūrybos, kuri atneštų daugiau pajamų“, – aiškina sociologas.

Netolima Europos ateitis

Paprašytas įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti Europa netolimoje ateityje, kad ir po penkerių ar dešimties metų, A. Bardas sako, kad susidursime su dar didesniu skaičiumi imigrantų ir patirsime daugiau įvairaus tipo konfliktų. Bene pagrindinis jų bus kova tarp senosios ir naujosios kartos.

„Pliuralizmui palankūs jaunieji netokratai yra pranašesni, nes lengviau priima skirtingus žmones, religijas. Be to, jie nuolatos juda – gyvena keliaudami, todėl jiems valstybių sienos ir dirbtinė atskirtis jau nebeegzistuoja. Iš esmės tokį pasaulį be apribojimų jie ir sieks sukurti“, – svarsto pašnekovas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad ne visos valstybės pajėgs sėkmingai įsilieti į naujojo pasaulio kūrimą. Tarp jų, A. Bardo manymu, yra ir Rusija, kuri atsiribojo nuo Vakarų, nors nesugeba pagaminti ar sukurti ko nors, ką pirktų kiti. Be to, didžiausia pasaulio valstybė ignoruoja inovacijas bei švietimą, todėl, pasak sociologo, niekada netaps modernios Europos dalimi. „Ji greičiau subyrės į mažas dalis, nei ims keistis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Mūsų džiaugsmui, kalbėdamas apie Baltijos šalis, A. Bardas prognozuoja šviesią ateitį. Anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija vis labiau klestės. Gerovės augimas šiose valstybėse bus glaudžiai susijęs su Skandinavija. Tačiau pagrindinis Baltijos šalių variklis bus išsilavinę, iniciatyvūs ir novatoriški jauni žmonės.