...

Šiaurės šalių sėkmės veiksniai formuojant startuolių ekosistemą

Verslas

2016.02.01

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: , .

Šiaurės šalių sėkmės veiksniai formuojant startuolių ekosistemą

VCA vadovė - Inga Miliauskienė. Asmeninio albumo nuotr.

Į Šiaurės šalis lietuviai dažnai žiūri su baltu pavydu. Mums dar toli iki jų lygio, bet sau esame užsibrėžę tikslą pasivyti. Juk palyginti mažų rinkų gebėjimas sukurti pasaulinio lygio bendroves negali nežavėti. Neatsitiktinai Šiaurės šalių rinkos mums tapo ne tik pavyzdžiais, bet ir partneriais. O partnerius reikia pažinti. Būtent tai padaryti konferencijoje „Ko tikėtis 2016 metais?“ ir pakvietė VCA vadovė Inga Miliauskienė.

„Šiaurietiškasis kelias“

Anot I. Miliauskienės, rizikos kapitalo išsivystymo jokiu būdu negalima vertinti vien tik pinigais. Labai svarbūs ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, inovacijų, verslumo, kultūros veiksniai yra ne mažiau svarbūs. Todėl vertinant rinkas būtina atsižvelgti į visus šiuos aspektus. „Skandinavijos rinkos susiduria su tam tikrais iššūkiais. Tarkime, Norvegijoje beveik nėra verslo angelų, o Švedijoje trūksta finansavimo ankstyvosios stadijos startuoliams. Nėra ekosistemos be problemų. Klausimas, kaip jos tvarkosi su tomis problemomis“, – kalbėjo ji.

 

„Švedai žino, kad net ir nesėkmės atveju jie nemirs iš bado. Valstybė savotiškai tave saugo. Tai suteikia reikiamo užtikrintumo ir drąsos“

I. Miliauskienė

 

Šiaurės šalys nuolatos yra konkurencingiausių šalių indekso viršuje. Vadinamasis „Šiaurietiškasis kelias“ išsiskiria labai aukštu gyvenimo lygiu, stipria socialine sistema, aplinkosauginiu atsakingumu ir bendru pasitikėjimu vienų kitais. Įdomu ir tai, kad nesėkmė Šiaurės šalyse priimama kaip mokymosi patirtis, o ne kaip gėdos ženklas. Taigi tu gali bandyti, klysti, o tada bandyti iš naujo. Niekas dėl to nežiūrės į tave kreivai.

„Didieji Šiaurės miestai, tokie kaip Stokholmas ar Helsinkis, yra puikūs technologiniai inkubatoriai. Šiaurės šalys turi daug vertingos patirties, čia įvykę daug didelių pasitraukimų, kurie po to turėjo labai daug įtakos visai ekosistemai. Po pasitraukimo pinigai iš šalies niekur nedingsta. Jie lieka toje pačioje ekosistemoje, investuojami į kitus startuolius“, – dėstė VCA vadovė.

Švedija: ilgametis įdirbis daro savo

Inovacijų indeksas rodo, kad Švedija šiuo metu yra trečia inovatyviausia šalis visame pasaulyje. Švedijoje sukurti žinomi prekių ženklai, tokie kaip „H&M“, „Electrolux“, „Ikea“ ir kt., su ilgamete patirtimi buvo labai svarbūs šalies ekonomikai, nes paklojo tam tikrus pamatus. Anot I. Miliauskienės, švedai turi įgimtą suvokimą, kad jeigu sukursi vietinėje rinkoje sėkmingą verslą, tai ta sėkmė labai ilgai nesitęs. Būtina siekti pasaulinės sėkmės. Tik taip įmanoma užsitikrinti ilgalaikę sėkmę. Ši samprata, kad turi mąstyti plačiai ir visuotinai yra labai svarbus sėkmės veiksnys.

Švedai turi kelias pagrindines investicijų kryptis, kurios varo į priekį visą ekonomiką ir formuoja Švedijos veidą. „Visų pirma, tai yra technologijos. Į šią kategoriją papuola viskas nuo programėlių iki prietaisų. Kita svarbi kryptis yra gyvybės mokslai. Pastarosios srities verslai dažniausiai telkiasi aplink didžiuosius miestus, tokius kaip Stokholmas ar Upsala. Pagaliau yra ir plačiai vartojamų prekių sektorius. Visgi jis nėra taip išvystytas kaip technologijos ar gyvybės mokslai“, – pasakojo I. Miliauskienė.

Ji teigė, kad vertinant šią šalį būtina įvertinti ir jos kultūrą, tai, koks santykis yra tarp eilinio švedo ir valstybės. „Labai svarbu, kad švedai nebijo bandyti, klysti ir bandyti vėl. Buvimas startuolių ekosistemoje yra gana populiarus ir priimtinas gyvenimo būdas. Visai nebūtina dirbti didelėje korporacijoje, kad jaustumeisi gerbiamas. Prie to nemažai prisideda ir socialinė padėtis. Švedai žino, kad net ir nesėkmės atveju jie nemirs iš bado. Valstybė savotiškai tave saugo. Tai suteikia reikiamo užtikrintumo ir drąsos“, – kalbėjo pranešėja.

Labai svarbu ir tai, kad Švedija turi labai didelę tarptautinių įmonių koncentraciją. Tai reiškia, kad daug žmonių turi tarptautinės patirties, žino, kaip veikia tarptautinis verslas. Be to, maždaug prieš dešimtmetį Švedija daug investavo į savo inkubatorių sistemą. Dabar tos investicijos duoda rezultatų.

Suomija – žaidimų pramonės rojus

Suomija yra dar vienas stiprios ekosistemos pavyzdys. Šią šalį mes irgi nuolatos matome inovatyviausiųjų sąrašo viršuje. Kodėl? Suomija yra panaši į Švediją. Čia daug stiprių investicinių fondų, kurie gana aiškiai apsibrėžę savo veiklos sritis. Pridėkime dar puikią švietimo sistemą, ir Suomija tampa viena išskirtiniausių rinkų pasaulyje.

„Suomijoje ypač klesti žaidimų sektorius. Pastaraisiais metais rinką į priekį stumia „Rovio“ ir „Supercell“ sėkmės istorijos. Pavyzdžiui, vien 2014 m. Suomijos startuoliai surinko daugiau nei 145 mln. dolerių investicijų. Iš viso buvo 21 startuolis, gavęs didesnę nei 1 mln. dolerių investiciją. Iš jų šeši priklausė žaidimų sektoriui“, – vardijo I. Miliauskienė.

Svarbu ir tai, kad beveik visi šie pinigai lieka Suomijoje. Suomijos verslo angelų tinklas skaičiuoja, kad 2014-aisiais šalies verslo angelai investavo 21 mln. eurų į daugiau nei 200 startuolių. Tai buvo Suomijos rekordas.

Norvegija – ne tik nafta ir dujos

Pasak I. Miliauskienės, kalbėdami apie startuolius Šiaurės šalyse, Norvegiją dažnai pamirštame. Ši šalis mums atrodo esanti naftos ar žvejybos pramonės, o ne inovacijų kraštas. Tačiau taip tikrai nėra. Pastarąjį dešimtmetį Norvegijos startuolių ekosistema sparčiai auga, o ta pati naftos pramonė suteikė norvegams didžiulį technologinį potencialą. „Norvegai pripažintų, kad dar prieš kokius trejus metus būti startuoliu buvo labai sunku, nes buvo labai mažai investuotojų ir kapitalo. Dabar viskas visiškai kitaip. Prie to prisidėjo ir Vyriausybės pastangos. Ji įpumpavo nemažai pinigų į rizikos kapitalo fondus. Bendros valstybės ir privačios pastangos davė rezultatų“, – tikino I. Miliauskienė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.