...

Verslui būtina laisvė ir teisė suklysti

Verslas

2016.04.01

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Verslui būtina laisvė ir teisė suklysti

Flosofas - Leonidas Donskis. Asmeninio albumo nuotr.

2016 m. vadovų konferencijoje kalbėta ne tik apie lyderystę ar verslą, bet ir apie didžiausius šiuolaikinio pasaulio skaudulius. Juk gyvename gana įtemptais laikais: karas, pabėgėliai, terorizmo grėsmė… Visa tai kelia nerimą, verčia galvoti apie ateitį ir saugumą. Saugiai gyventi nori visi, bet tiesa yra tokia, kad saugumas turi savo kainą. Laisvės kainą. Koks yra saugumo ir laisvės santykis? Kodėl jis svarbus verslui? Apie visa tai konferencijoje kalbėjo filosofas Leonidas Donskis.

Įtampa atsiranda ir ten, kur jos iki tol nebūta

Mes ir mūsų laikai – niekuo neišskirtiniai, pabrėžė L. Donskis. Laisvės ir saugumo santykis – tai anaiptol ne unikali mūsų dienų problema. „Jau Romos laikais manyta, kad visiškai saugus gali būti tik vergas. Taip, jie neturėjo teisės dalyvauti politikoje, neturėjo kitų piliečiams suteikiamų privilegijų, bet kai nutikdavo taip, kad vergams būdavo pasiūloma laisvė, jie jos dažnai atsisakydavo. Jie pasirinkdavo likti sočioje nelaisvėje. Tokia situacija net gana dažnai būdavo aprašoma romėnų komedijose“, – pasakojo filosofas.

 

„Laisvam žmogui netgi atsiranda būtinybė pasakyti savo mokiniams, darbuotojams, kad ne viską žinai, kad nereikia tikėti viskuo, ką tu sakai. Tačiau toks pripažinimas ir yra laisvės išraiška. Tad man labai ir norisi palinkėti jums būti laisviems“

L. Donskis

 

Taigi ar mes galime būti iki galo saugūs? Šis klausimas itin aktualus tapo XX amžiuje. Ypač po to, kai Sigmundas Freudas paskelbė savo veikalą „Civilization and Its Discontents“. Jame S. Freudas labai pranašiškai numatė, kad žmonijai galop reikės pasirinkti tarp laisvės ir saugumo. „Laisvė anksčiau ar vėliau iškelia dilemas, kurių žmonės išsigąs ir net patys palaikys laisvės ribojimus. Visas XX a. iš esmės buvo laisvės ir saugumo kova. Visada atsiranda žmonių, kurie pasiūlo ypatingą globą. Mes net ilgai gyvenome valstybėje, kurioje tokia globos sistema buvo itin gerai išvystyta. Ji patraukia žmones. Tačiau ar žinote, kas išvystė „gerovės valstybės“ koncepciją? Ne SSRS ar Šiaurės valstybės. Tai buvo Bismarko Vokietija. O ją dar labiau išvystė jau nacių Vokietija. Būtent jie valstybės aparatą sutvarkė taip, kad neliko nė vienos valstybės nereguliuojamos žmogaus gyvenimo srities. Tas praktikas vėliau perėmė ir patobulino SSRS“, – priminė L. Donskis.

Tokiose savo piliečiais skrupulingai besirūpinančiose valstybėse saugumas suvokiamas labai paprastai – riziką jo netekti sukelia laisvė. „Tam, kad valstybė būti stipri, laisvę reikia minimalizuoti. Ir štai mes gyvename XXI a. bei vėl susiduriame su šiomis problemomis. Ar pagalvojate apie tai, kad gyvename aplinkoje, kurioje realiai gali būti sekamas kiekvienas mūsų žingsnis? Ir tai galioja ne vien Rusijai ar Kinijai. Net ir Vakarų valstybėse puikiai išvystyta masinio sekimo sistema. Tai kelia įtampą, kurios anksčiau tiesiog nebuvo“, – kalbėjo pranešėjas.

Įtampa tikrai yra, bet bent jau Vakaruose lemtinga riba dar neperžengiama. Taip yra todėl, kad Vakarų pasaulio pamatas – laisvės idėja. Jeigu šio elemento neliktų, visa mūsų ekonominė ir socialinė struktūra tiesiog sugriūtų, teigė L. Donskis. „Tačiau iš čia ir įtampa. Kaip naudotis šiuolaikinių technologijų galimybėmis ir nauda neperžengiant ribos? Turime surasti tą pusiausvyrą. Laisvė ir saugumas neapsiriboja kariuomenėmis ir žvalgybomis. Žmogui labai svarbi ir mentalinė laisvė. Žmogus nori būti saugus ne tik politiškai, bet ir emociškai. Versle, švietime tai itin svarbu. Saugumas šiose srityse ne visada atveda prie gerų rezultatų. Žūtbūt orientuojantis į saugumą dažniausiai pasineriama į vidutiniškumą“, – tikino jis.

Kūryba be laisvės neįmanoma

Vadovų konferencijoje ir į ją panašiuose renginiuose labai dažnai kalbama apie kūrybingumo svarbą verslui. Ir jeigu sutiksime, kad kūrybingumas verslui būtinas, teks sutikti ir su tuo, kad verslas iš esmės negali būti saugus. „Kūrybingas žmogus ugdosi tik tuo atveju, jeigu jam leidžiama mokytis klaidos ir jos taisymo metodu. Jeigu žmogus neturi teisės į klaidą, nesėkmingą improvizaciją, tai kalbėti apie kokias nors inovacijas tiesiog neįmanoma. Jeigu turite tik vykdytojus, kurie gal ir gali nepriekaištingai kartoti algoritmą, bet tuo pačiu jums pavyksta ir nuspėti visus jų veiksmus, tai kam jie jums apskritai reikalingi? Kam viso to reikia? Juk jūs tampate visiškai prognozuojami. Pakeitus vienus žmones kitais, visiškai niekas nepasikeis“, – teigė L. Donskis.

Anot jo, pasaulis suinteresuotas, kad vis atsirastų žmonių, kurie išdrįstų mesti iššūkį sistemai, nuspėjamumui. „Tai ir yra laisvė! Laisvė pasakyti, kad nežinai visų atsakymų. Kai atėjo nepriklausomybė, mes Lietuvoje labai daug diskutavome apie tai, kas yra laisva visuomenė. Man labai patinka jos apibrėžimas, kurį pateikia filosofas Karlas Popperis. Jis jos niekada nesiejo su gausa. Jam atvira visuomenė buvo tokia, kurioje nėra tiesos monopolio. Tai visuomenė, kurioje galima padaryti klaidą ir ją ištaisyti“, – kalbėjo filosofas.

L. Donskis įsitikinęs, kad žmogui reikia pagaliau apsispręsti, kas jam svarbiau: komfortas ar galimybė rinktis. Jeigu nori saugumo, į verslą neisi. Jeigu esi pasirengęs laisvai priimti sprendimus, versle surasi savo vietą. „Tam tikras saugumas yra svarbus. Tačiau, norėdamas sukurti iki galo saugią visuomenę, tu iš esmės paralyžiuoji visuomenę. Dengdamasis saugumu neleidi žmonėms eksperimentuoti, suklysti. Šiaip ar taip, būti saugiam neįmanoma ir psichologiškai. Laisvė yra nesaugi būsena. Juk jeigu gali rinktis veiksmą, tai reiškia, kad rizikuoji, t. y. pasineri į nesaugią būseną. Saugus būsi tada, jeigu leisi kitam priimti sprendimus už tave“, – teigė pranešėjas.

Šiuolaikinis žmogus kasdien gyvena paradoksalioje situacijoje. Mes norime gyventi amžinoje vaikystėje. Jos metu yra tėvai, autoritetai. Viskas aišku, saugu. Tavimi pasirūpinta. Tačiau suaugus tenka susitaikyti su situacija, kai nieko tikra nebėra. Ir tik tokiomis sąlygomis pamatai, kas tikrai yra laisvas, ir nori, kad kiti irgi būtų laisvi. „Laisvam žmogui netgi atsiranda būtinybė pasakyti savo mokiniams, darbuotojams, kad ne viską žinai, kad nereikia tikėti viskuo, ką tu sakai. Tačiau toks pripažinimas ir yra laisvės išraiška. Tad man labai ir norisi palinkėti jums būti laisviems“, – pranešimo pabaigoje sakė L. Donskis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.