...

Ko galime pasimokyti iš seniausios pasaulio kultūros?

Verslas

2016.04.15

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Ko galime pasimokyti iš seniausios pasaulio kultūros?

Ko galime pasimokyti iš seniausios pasaulio kultūros? Flickr.com nuotr.

Žodis „aborigenas“ labai dažnai turi neigiamą konotaciją. Suprask, tai necivilizuotas, neišsilavinęs žmogus, visiškas primityvas. Aborigeną reikia kuo greičiau civilizuoti, išmokyti gyventi. Tačiau ar nėra taip, kad būtent tos necivilizuotos gentys galėtų mus labai daug ko išmokyti? Australijos lietuvė, Svinberno universiteto Melburne dėstytoja Elle Eglė Taurins įsitikinusi, kad taip ir yra. Kalbėdama 2016 m. vadovų konferencijoje, ji išreiškė nuomonę, kad senosios Australijos gentys mums gali suteikti pamokų ne tik kaip gyventi kasdienybėje, bet ir kaip verslauti.

Išliko sudėtingiausiomis aplinkybėmis

E. E. Taurins teigimu, aborigenai yra pati seniausia gyvuojanti pasaulio kultūra. Jai daugiau nei 50 tūkst. metų. Ir per daugybę metų ji sukūrė savo išskirtinį veidą. Jos visas vystymasis telkėsi ne į materialinių gėrybių kūrimą, o kaip tik atvirkščiai – į dvasinį vystymąsi ir gyvenimą kartu su gamta. „Man ši kultūra visada buvo labai įdomi. Tik niekada neįsivaizdavau, kokia turtinga ji yra. Ko gero, visi esate matę Australijos žemėlapį, bet omenyje turite vakarietišką versiją. Mažai kas žinoma apie 300 skirtingų kultūrų ir kalbų, kurios egzistavo iki baltųjų atsikraustymo. Daugelis jų dabar jau išnykę“, – pasakojo dėstytoja.

 

„Mūsų kultūra – kaip jaunas baobabas. Mums dar augti ir augti. Iš tos senosios aborigenų kultūros mes galime daug pasimokyti. Aš iš jų išmokau labai daug. Pavyzdžiui, kad laikas ir atstumas yra reliatyvios sąvokos. O visų labiausiai, kad reikia galvoti apie tai, kas mums svarbiausia, kokie yra mūsų gyvenimo tikslai, ką paliksime po savęs“

E. E. Taurins

 

Ji džiaugėsi galimybe nukeliauti ir pagyventi Australijos dykumose, be to, ten dirbti su aborigenų bendruomenėmis. Gyvenvietė, kurioje ji dirbo, buvo labai atoki. Aplinkui praktiškai nieko nėra. Iki artimiausio kaimo – 400 kilometrų.

„Iki 1967-ųjų aborigenai nebuvo laikomi Australijos piliečiais. Jų net neskaičiavo per surašymus. Tačiau ir tokioje beviltiškoje padėtyje jie sugebėjo išlikti. Taigi kuo toji kultūra tokia ypatinga? Įdomu tai, kad aborigenai net neturi rašto sistemos. Viskas perduodama žodžiu. Jie bendrauja simboliais, pasakojimais, gestais. Ta simbolių komunikacija itin gerai išvystyta. Randama 8 tūkst. metų senumo žemėlapių, kuriuose simboliais parodyta, kur rasti vandens. Pirmieji tyrinėtojai šiose dykumose išgyvendavo porą dienų, o aborigenai ten gyvena tūkstantmečius“, – dėstė E. E. Taurins.

Anot dėstytojos, aborigenai vandenį geba surasti greičiau nei geodeziniai instrumentai. Dabar jie net bendradarbiauja su universitetais ir pramonės įmonėmis, padėdami ieškoti vandens šaltinių. Taip susikuria ir aborigenų bendrovės. „Man teko su viena jų ir padirbėti. Jiems taip gerai sekasi, kad prieš porą metų net pavyko uždirbti 2 mln. metinio pelno“, – teigė pranešėja.

Svarbu ne pelnas, o tarnystė

Svinberno universiteto komanda į Australijos dykumą buvo pakviesta kaip konsultantai. „Turėjome jiems padėti mokytis plėtoti verslą. Tačiau atsitiko taip, kad supratome patys besimokantys iš jų. Gyvendama šalia aborigenų, patyriau daugybę kultūrinių atradimų. Kai kurie jų tiesiog sukrėtė. Pavyzdžiui, aborigenų laiko samprata visai kitokia nei mūsų. Laikas jiems yra spiralė, o ne linija. Jiems egzistuoja praeitis ir dabartis, ateities nėra. Jeigu prieš dešimt metų nutiko kažkas svarbaus, pavyzdžiui, mirė artimasis, ir apie tai vis dar galvoji, tai yra tavo dabartis. O prieš dešimt minučių nutikęs nereikšmingas dalykas jau yra tolima praeitis. Kitaip tariant, jie orientuojasi į tai, kas yra svarbu“, – pasakojo E. E. Taurins.

Tokia orientacija jai labai priminė kadaise Lyderystės akademijoje girdėtą paskaitą, kurioje kalbėta apie tai, kad būtina atskirti, kas svarbu ir kas nelabai svarbu. Kitaip tariant, gyvenime svarbiausia susidėlioti dalykus pagal svarbą. „Dar vienas svarbus dalykas – atsakomybės jausmas. Aborigenai turi labai aiškią vertybių sistemą. Kai kas sako, kad jie lengvabūdžiai. Neva jie ima ir sugalvoja neateiti į darbą. Šiaip sau. Tačiau kodėl jie neateina? Aborigenai kažkur dingsta, jeigu sužino, kad kažkas užteršė vandens šulinį, numetė cigaretę, sukėlė pavojų kokiam nors gyvūnui. Čia juk visa jų esybė, gyvenimo tikslas – palikti gamtą tokią, kokią jie paveldėjo. Tai labai ilgalaikė orientacija. Ėjimas į darbą – tik trumpalaikis tikslas“, – aiškino Australijos lietuvė.

Aborigenai labai ilgai net neturėjo pinigų sampratos. Tiesą sakant, jie iki šiol sunkiai susigaudo šioje srityje. E. E. Taurins pasakojo, kad, jeigu kaime kas nors turi mokėjimo kortelę, tai visa bendruomenė žino jos PIN kodą ir gali bet kada ja pasinaudoti. Mums tai skamba labai keistai, o aborigenams natūralu. „Įdomu tai, kad verslas aborigenų nėra vertinamas, jeigu yra individualus ir duoda naudos tik vienam žmogui. Mūsų projekto tikslas buvo verslo skatinimas, bet aborigenus domino tik bendruomenės verslai. Jų įsitikinimu, jeigu verslas bendruomenei nesuteikia naudos, vadinasi, jis tėra kažkoks bereikšmis dalykas. Tarnystė bendruomenei yra absoliuti. Tai visiška priešprieša Vakarų individualizmui“, – sakė ji.

Kas iš ko turėtų mokytis?

Mokslininkę iki šiol stebina ir tai, kaip aborigenų bendruomenės priima sprendimus. Mums toks būdas galėtų pasirodyti labai lėtas ir neefektyvus. Tačiau iš tikrųjų jis toks todėl, kad vykdomas atsakingai, įsiklausant. Dažnai sprendimas priimamas bendruomenei prie laužo keičiantis gestais. Iš šalies gali atrodyti, kad tuo metu nieko nevyksta, bet iš tikrųjų yra atvirkščiai. Aborigenai – tai žmonės, kurie visada stengiasi suprasti esmę. Aprėpti visumą, o ne mažytę dalį.

„Mes vis kalbame apie patirtinį, neformalų mokymą. Aborigenai niekada neturėjo formaliojo ugdymo. Vakarietiškas mokymo modelis jiems visai netinka. Mes įpratę pradėti nuo lengviausio, o tada vis sunkinti medžiagą. Aborigenams tai nesuprantama. Jie laukia momento, kada jiems bus parodyta visuma, o ne lengviausia visumos dalis. Aborigenus kai kas pavadina tinginiais, negebančiais mokytis, bet mano patirtis rodo, kad tai be galo talentingi žmonės“, – kalbėjo pranešėja.

Taigi gali skambėti keistai, bet šiuolaikiniam moderniam pasauliui tikrai yra ko pasimokyti iš bendruomenių, kurias daugelis pavadintų laukinėmis. Juk visgi tai kultūra, už kurią senesnių mūsų pasaulyje nėra. „Mūsų kultūra – kaip jaunas baobabas. Mums dar augti ir augti. Iš tos senosios aborigenų kultūros mes galime daug pasimokyti. Aš iš jų išmokau labai daug. Pavyzdžiui, kad laikas ir atstumas yra reliatyvios sąvokos. O visų labiausiai, kad reikia galvoti apie tai, kas mums svarbiausia, kokie yra mūsų gyvenimo tikslai, ką paliksime po savęs“, – teigė E. E. Taurins.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.