Mūsų pasaulis susitraukė. Kadaise gal net ir Švedija atrodė kaip gana tolimas užsienis. Dabar ją jau laikome savo kaimyne. Pasaulio, o kartu ir verslo globalizacija iš esmės keičia ir mūsų mentalitetą. Kitaip bendraujame, kitaip dirbame, kitokios ir mūsų ambicijos. Apie šiuolaikinio verslo visuotinumą, ribų trynimąsi „BZN start“ rengiamoje konferencijoje #LAUNCH kalbės žmonės, asmeniškai įsitikinę, kad šiais laikais sienos egzistuoja nebent mūsų galvose.

Indija – tai artimasis užsienis

„Pasaulis mažėja, sienos retėja. Lokalumas jau nebeturi tokios didelės prasmės. Jeigu anksčiau atrodė, kad Prancūzija yra labai toli nuo Lietuvos, tai dabar toli Indija, o iš tikrųjų ir nelabai toli. Visas pasaulis labai sumažėjo“, – tvirtina Andrius Žiūraitis, vienas iš muzikinių staliukų kūrimu užsiimančios „Mash Machine“ įkūrėjų.

 

„Pagaliau šiandien jau sunku ir apibrėžti, kur būtent gaminamas vienas ar kitas gaminys. Štai mūsų pažįstami prancūzai gyvena ir šokoladą gamina Vietname. Kaip juos apibrėžti? Jų gaminys prancūziškas ar vietnamietiškas? Tai tik dar sykį parodo, kad geografinė vieta nebesvarbi“

A. Matačius

 

Jo teigimu, šiuo metu versle yra tik vienas svarbus klausimas: kokią problemą tu sprendi? Ir jeigu tai, ką darai, darai gerai, geografiniai apribojimai nebetenka prasmės. „Iš tikrųjų, jeigu įmonė sprendžia problemą ir daro tai tik tam tikroje konkrečioje vietoje, tuomet erdvė ir tampa ribota. Bet jeigu sprendžiama universali problema, atsiranda galimybė pasauliniam verslui. Lieka tik klausimas, kaip prisitaikyti. Visgi verslo struktūros skirtingose šalyse skiriasi. Kartais gali atrodyti, kad jeigu jau vienoje šalyje gerai sekasi, tai visur taip bus. Tačiau gali pasirodyti, kad tas pats verslo modelis nebeveiks. Tai gana slidus klausimas. Viskas priklauso nuo konkrečių idėjų ir namų darbų, kuriuos būtina atlikti“, – aiškina pašnekovas.

Kitaip tariant, verslui reikia suprasti, ar jo idėja pasaulinė, ar vietinės reikšmės. „Reikia suprasti, ar idėja globali, ar lokali. Pavyzdžiui, „Maxima“ Lietuvoje išsprendė prekybos centrų problemą. Pas mus jie labai plačiai išsiplėtė, bet pasauliniu mastu jie juk mażiukai. Tačiau jiems to užtenka. Plėtra apsiribojo Lietuva ir kaimyninėmis šalimis. Jų niekada nebus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kurioje tá problema issprende kiti. Ir nieko čia bloga. Toli gražu ne visiems reikia būti globaliems. Didelė vertė gali būti sukurta ir vietinėje rinkoje“, – sako A. Žiūraitis.

Šiuo metu gana dažnai vartojamas šūkis: „Mąstyk globaliai, veik lokaliai (Think globally, act locally)!“ Dauguma startuolių juo vadovaujasi kurdami savo strategijas. Šis šūkis neabejotinai tinka ir dr. Renatai Česūnienei bei jos interaktyviai mokamajai knygai „Trybie journey“, Lietuvoje žinomai kaip „Mėgintuvėlio kelionės“. „Yra ir dar vienas šūkis: „Mąstyk plačiai, pradėk paprastai“ (Start small, think big)!“ Juo mes ir vadovaujamės. O be pasaulinės rinkos šiais laikais užaugti nepavyktų, nors stebuklų būna. Kalbant konkrečiai apie „Mėgintuvėlio LT“ produktų (kūrybos vaisių) pardavimą, sumanymui reikėjo subręsti. Svarbu nenuleisti rankų ir, jei kas nors nepavyksta, daryti tą patį, tik kitaip“, – iš patirties sako ji.

Panašiai kalba ir inovacijų kūrėjas Arūnas Matačius. Jo teigimu, mažieji rinkos žaidėjai dabar turi beveik tokias pačias galimybes kaip ir didieji. „Ribos išnykusios. Patys kūrimo ir pardavimo modeliai iš esmės pakitę. Šiuo metu galima kartu dirbti neatsižvelgiant į tai, kur esi. Atsirado net ir platforma, leidžianti laikinai įdarbinti specialistus iš kitų šalių. Pardavimo kanalai irgi tokie, kad net nebebūtina visada vykti į susitikimus. Viską galima suderinti per platformas, telefonu ar elektroniniais laiškais“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Pasak jo, anksčiau bijojome, kad esame uždari Rytų Europos gyventojai. Dabar tokiai baimei pagrindo nebėra. „Jeigu produktas yra įdomus, visai nesvarbu, kur jį pardavinėti. Galima tai daryti ir Naujojoje Zelandijoje, ir Kinijoje, ir Indijoje, ir JAV. Tai praktiškai nebesvarbu, nes visas dėmesys skiriamas produktui. Pagaliau šiandien jau sunku ir apibrėžti, kur būtent gaminamas vienas ar kitas gaminys. Štai mūsų pažįstami prancūzai gyvena ir šokoladą gamina Vietname. Kaip juos apibrėžti? Jų gaminys prancūziškas ar vietnamietiškas? Tai tik dar sykį parodo, kad geografinė vieta nebesvarbi. Klišės tampa nebeaktualios. Jeigu anksčiau galėjai sakyti, kad geriausias alus Vokietijoje, tai dabar įdomiausias judėjimas yra JAV. Pasaulis dabar yra tiesiog pasaulis“, – įsitikinęs A. Matačius.

Reikia susitelkti į bendruomenes

Tai, kad pasaulis susitraukė, visgi dar nereiškia, kad mes visi staiga pasidarėme vienodi. Einant į kitas šalis, vis tiek reikia atlikti namų darbus. „Daug priklauso nuo to, ką verslas daro. Be to, ir nuo to, kas yra galutinis klientas: verslas ar privatūs vartotojai. Tai didelis skirtumas. Tačiau labai svarbu pasikalbėti su vietiniais žmonėmis. Reikia pakalbėti su kiekvienos rinkos atstovais. Kitaip nieko nebus. Reikia suprasti rinkos lūkesčius, nuotaikas. Mes stengiamės eiti į kuo įvairesnių šalių parodas, gauti kuo daugiau komentarų. Kuo daugiau rodysiesi, tuo daugiau komentarų sulauksi. O taip atsiranda ir atsakymai“, – pataria A. Žiūraitis.

Namų darbų apimtys priklauso ir nuo produkto pobūdžio. „Trybie journey“ atveju namų darbų tikrai buvo daug. Verčiant knygą tiesiog iškyla daugiau klausimų. „Sutikčiau su tuo, kad keliauti šiais laikais gana nebrangu ir paprasta, bet labai palanku, kai verslas plėtojamas IT sektoriuje, tada logistika supaprastėja beveik iki nulio. Kultūriniai skirtumai vis dar išlieka. Mūsų srityje net skirtingose šalyse knygų ar mobiliųjų programėlių iliustracijos piešiamos su tam regionui būdingais bruožais“, – dėsto dr. R. Česūnienė.

A. Matačiaus nuomone, pirmiausia reikia suprasti, kad pasaulis yra 2,5 tūkst. kartų didesnis negu Lietuva. Kitaip tariant, ir pasistengti reikia 2,5 tūkst. kartų labiau. Aišku, viskas prasideda nuo analizės, tendencijų paieškos. Svarbu suprasti, kur viskas eina, kokių įpročių atsiranda.

Visiškai natūralu, kad jaunas verslas nori daug ir greitai. Kaip rasti pusiausvyrą tarp tokio užsidegimo ir realių savo galimybių apskaičiavimo? Pasaulio užkariavimas tikrai geras tikslas, bet dėl jo nereikia pamesti galvos, svarbu suvokti save adekvačiai. „Vieno recepto nėra, mes stengiamės nebristi į jūrą vieni, renkamės partnerius, išmanančius atitinkamą sritį ar šalį. Labai sunku planuoti plėtrą užsienyje, todėl rizika stengiamės pasidalyti su kitais. O namų darbų visada daug. Atliekant juos, reikia taupyti laiką ir išteklius, pavyzdžiui, mes koncentruojamės į svarbiausius rinkos žaidėjus“, – atskleidžia dr. R. Česūnienė.

Globalizacija, pasak A. Matačiaus, sukūrė naują tendenciją. Pastaruoju metu, užuot kalbėjus apie rinką kaip apie geografinį vienetą, reikia į ją žiūrėti kaip į socialinį, bendruomeninį reiškinį. „Žmones dabar vienija bendri pomėgiai, bendri vartojimo įpročiai. Dėl sukurtų technologijų bendruomenės nariai gali taip patogiai bendrauti, kad visiškai nebereikia būti toje pačioje vietoje. Anksčiau juk būdavo tokie knygų klubai, kuriuose kaimynai susirinkdavo padiskutuoti. Dabar tą patį galima kuo puikiausiai daryti „Amazon.com“ ar specializuotuose tinklaraščiuose. Niekas nebekreipia dėmesio į tai, kas kokioje šalyje yra. Dėmesys krypsta į tai, kokie pomėgiai sieja tam tikrus žmonės“, – svarsto jis.

Aišku, patekti į tas bendruomenes nėra taip paprasta. Tam reikia pastangų, tačiau jos atsiperka. „Bendravimas yra vienintelis patikrintas būdas. Mes net specialiai organizavome nemokamus renginius, nes norėjome parodyti, ką galime. Reikia eiti ir bendrauti, nes jeigu nori pakliūti į tam tikrą bendruomenę, tuomet reikia į ją ir eiti. Sėdėdamas vietoje jokių problemų neišspręsi. Visa ko esmė yra bendravimas, rodymas, kas esi ir ką gali. Su kuo daugiau žmonių pakalbėsi, tuo aiškesnį situacijos vaizdą susidarysi“, – tikina A. Žiūraitis.