Lietuviai vis pasvajoja apie savo Silicio slėnio sukūrimą ar Izraelio startuolių ekosistemos istorijos atkartojimą. Aišku, pasakyti lengviau, nei padaryti. Tiesa tokia, kad mūsų ekosistema vis dar jaunutė, be ryškių pasaulinės sėkmės pavyzdžių. Visgi tai nereiškia, kad mes nieko nepasiekėme ir nepasieksime. Konferencijoje „Rizikos kapitalo potencialas ir įtaka investiciniam mikroklimatui“ kaip tik ir kalbėta apie Lietuvos investavimo ekosistemos praeitį, dabartį ir galimą ateitį.

Nuveikta ne tiek ir mažai

VCA vadovė Inga Miliauskienė konferencijos metu atskleidė paprastą tiesą, kuri turėtų pridėti mums optimizmo. Taip, Lietuvos rizikos kapitalo rinka yra gana jauna, bet ir tie 25 metai nėra taip jau mažai. Per pustrečio dešimtmečio mes jau spėjome išgyventi kelis ryškius raidos etapus. „Vienas mūsų kolega Linas Sabaliauskas šią evoliuciją labai protingai suskirstė į tris dalis. Rinkos vystymosi laikotarpis prasidėjo 1990-aisiais ir tęsėsi iki 1999-ųjų. Tai toks kūdikystės laikotarpis, kurio metu labai aktyviai veikė JAV finansinės institucijos, Europos plėtros bankas, Šiaurės investicijų bankas. Jų tikslas buvo padėti mums pereiti nuo planinės prie rinkos ekonomikos“, – dėstė ji.

 

„Dažnai dialoge su valstybe reikia įrodinėti, kad įmonės, į kurias investuoja rizikos kapitalas, auga sparčiau.“

I. Miliauskienė

 

Kitas laikotarpis prasidėjo apie 2000 m. ir tęsėsi iki krizės. Tai buvo toks audringas laikotarpis, kurio metu visos Baltijos šalys sparčiai augo, o pinigų rinkoje buvo tikrai daug. Tuo laikotarpiu kaip tik ir pradėjo kurtis vietiniai fondai. Per krizę prasidėjo dabartinis trečiasis laikotarpis. Visų pirma dėl JEREMIE iniciatyvos buvo įkurti penki fondai, kurie ir davė pradžią dabartinei ekosistemai. Tai, ką turime dabar, yra gana daug. Savo rezultatais nė kiek neatsiliekame nuo kitų valstybių, turinčių panašią istoriją.

„Didžiąją dalį vis dar sudaro valstybės lėšos. Tačiau tai visiškai natūralus rezultatas besivystančioje rizikos kapitalo rinkoje. Jeigu pažvelgtumėte į kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis, pamatytumėte tą pačią tendenciją. Tai tik įrodo, kad valstybės politika rinkos kūrimo procesui labai svarbi. Vienas valstybės investuotas euras pritraukia apie pusę euro privataus kapitalo. Tai reiškia, kad valstybės investicijos duoda toną ir privačiam sektoriui“, – pastebėjo VCA vadovė.

Ir tos investicijos tikrai nėra orientuotos tik į ateitį. Matomų rezultatų jos duoda jau dabar. „Dažnai dialoge su valstybe reikia įrodinėti, kad įmonės, į kurias investuoja rizikos kapitalas, auga sparčiau. Jos daug daugiau dėmesio skiria inovacijoms, tyrimams. Ta tendencija tikrai yra. Valstybei visada aktualu ir naujų darbo vietų kūrimas. Rizikos kapitalo fondai padėjo jų sukurti apie 1,3 tūkstančio. Skaičiuojame, kad valstybei investicija atsiperka maždaug per 5–7 metus“, – kalbėjo I. Miliauskienė.

Globalizacija suteikia neribotų galimybių

Vis dėlto konferencijoje svečiavęsis Europos investicinio fondo atstovas Praveenas Paranjothi savo pranešime daugiau dėmesio kreipė ne į praeitį ar dabartį, o į ateitį. Ji žada būti dar atviresnė, trinanti visas sienas ir ribas. „Šiuo metu technologijos veikia labai globaliai. Tai, kas prasideda JAV, labai greitai gali atsidurti ir Lietuvoje. Taigi siekiant sėkmės būtina gerai suprasti pasaulines tendencijas. Šiuo metu viena pagrindinių tendencijų yra permainos gamybos srityje. Vis daugiau procesų automatizuojama, didžiuliai duomenų kiekiai persikelia į debesis, kur gali būti pasiekiami iš bet kurios pasaulio vietos. Tai iš esmės perskirsto jėgų pusiausvyrą. Tiesa tokia, kad, pavyzdžiui, didžiausios inovacijos automobilių srityje ateina iš Silicio slėnio, o ne iš žinomų automobilių gamintojų“, – dėstė jis.

Kitaip tariant, visos industrijos ateityje bus tik dar labiau sujungtos. Inovacijas tokiose srityse kaip medicina ar finansai kels ne jose ilgus metus veikiančios korporacijos, o įmonės, kurios tarsi visai su tuo nesusijusios. Naujų galimybių pirmiausia suteiks nemokamas belaidis ryšys ir daiktų internetas. Šie dalykai suvienodins konkurencines sąlygas, leis į žaidimą įsijungti visiškai naujiems žaidėjams. „Tačiau tai yra tikras saugumo košmaras. Juk jeigu visi daiktai bus sujungti į tinklą, reikės rasti būdų, kaip juos visus apsaugoti. Tai ir didelis iššūkis, ir didelė galimybė. Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 4 mlrd. dolerių investuota būtent į kibernetinį saugumą. Taigi tai milžiniška rinka, kuri tik augs industrijoms ir toliau jungiantis“, – teigė P. Paranjothi.

Pasak jo, geriausia permainų dalis ta, kad visos naujovės gali atsirasti bet kur. Geografinių apribojimų nebėra. Nesvarbu, kur projektas gims: Lietuvoje, Ukrainoje ar Skandinavijoje. Pagrindinis tikslas dabar turėtų būti aktyvus tendencijų stebėjimas ir laiku išnaudotos galimybės.

„Visi žinome, kur mes einame. Judame link visuotino ryšio. Jeigu mes tai žinome, tai klausimas, kaip galime prie to prisidėti. Kokių verslo galimybių čia yra? Koks didelis dalykas laukia už kampo? Kai žinai, kur einama, atsiranda galimybė į problemas pažvelgti labai sistemingai ir pasiūlyti savo sprendimus. Pasiūlius tinkamą sprendimą, atsiveria kone neribotos galimybės“, – įsitikinęs investuotojas.

Turime sukurti savo bendradarbystės centrą

Šiuo metu daug kalbama apie bendradarbystės centrus (angl. hub). Berlynas yra bendradarbystės centras. Izraelis irgi. Ar gali ir Lietuva turėti visame pasaulyje žinomą bendradarbystės centrą? „Vis girdžiu klausimą: kaip mums Lietuvoje sukurti savo Silicio slėnį? O kam jis reikalingas? Vienas jau yra. Antro nereikia. Tačiau pasauliui tikrai reikia naujų, unikalių bendradarbystės centrų. Tačiau kaip jie susikuria? Kas pirmiau: sėkmė ar pats bendradarbystės centras? Atsakymas yra sėkmė. Viskas labai paprasta. Sėkmė sukuria kapitalą, kuris pritraukia talentą, o talentas sukuria daugiau sėkmės istorijų. Lietuvai derėtų susitelkti į tinkamus verslininkus ir išnaudojant jų talentą sukurti savo sėkmės istoriją. Tačiau tam reikia sukurti pasaulinę įmonę“, – sakė P. Paranjothi.

Jo teigimu, Lietuvai reikia sukurti tam tikrą savo prekių ženklą. Pavyzdžiui, Londonas reprezentuoja finansines technologijas, Berlynas – e. prekybą. Ką galėtų reprezentuoti Vilnius? „Tai klausimas, į kurį atsakyti turite patys. Tam, kad sėkmė ateitų, labai padėtų krypties apsibrėžimas. Puikus pavyzdys yra Liuksemburgas. Jame yra viso labo 0,5 mln. gyventojų, bet BVP didesnis nei Lietuvos. Liuksemburgas yra pirmoji valstybė, kuri reglamentavo kasybą kosmose, pirmoji valstybė, kuri reglamentavo bitkoinų naudojimą. Kitaip tariant, aiškiai pozicionuojamas kibernetinio saugumo bei naujų technologijų bendradarbystės centras. Toks strateginis požiūris duoda rezultatų“, – neabejoja investuotojas.

Sėkmės tikimybę dar labiau padidintų ir platesnis požiūris į tai, kokių galimybių suteikia globalizacija. Gerokai platesnis. „Jums derėtų žvelgti toliau nei Europa ar JAV. Pažvelkite į Aziją. Tai didžiulės rinkos. Mano galva, net ir reguliavimai galėtų būti pritaikyti ėjimui į jas. Gali skambėti keistai, bet galbūt jūsų projektui plėtoti daug palankesnė aplinka būtų ne JAV, o koks nors Butanas. Įsivaizduokite tokią situaciją: jūs įkuriate sėkmingą įmonę Butane. Jūs ne tik sukaupsite kapitalą ją pardavę, bet ir turėsite žinių bagažą, kuris bus paklausus visame pasaulyje“, – dėstė pranešėjas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvai geriausias sprendimas būtų kviesti investuotojus apsilankyti šalyje. Tiesiog pabūti, apsidairyti aplink be jokio spaudimo investuoti. Galbūt dairydamiesi jie ką nors pamatys. O to pamatymo gali ir pakakti. „Štai jums geroji naujiena: kad ir kur pradėtumėte, sukurti milijardo vertės įmonę trunka beveik tiek pat laiko. Ir tas laikas vis trumpėja. Dabar įmanoma šį tikslą pasiekti per dvejus metus. Jeigu tikrai sukursite dėmesio vertą įmonę, kapitalas jus pats susiras. Nesvarbu, kur būtumėte. Sunkiau nei, tarkim, Silicio slėnyje, bet visgi įmanoma. Šiuo metu svarbiausias įmonės augimo etapas yra pati pradžia. Būtent čia reikia daugiausia susitelkimo. Labai gerai, kad Lietuvoje kaip tik ir koncentruojamasi į šį etapą. Išskirtinė, perspektyvi jauna įmonė nesunkiai pritrauks užsienio kapitalą“, – kalbėjo P. Paranjothi.