Startuoliai paprastai suvokiami kaip jaunų žmonių užsiėmimas. Jaunimas juos kuria, jaunimas jais dažniausiai ir naudojasi. Taip jau įprasta. Tačiau ar nėra taip, kad šio įpročio logiškiau būtų atsikratyti ir pažvelgti į vyresnę auditoriją? Gerokai vyresnę auditoriją. Šių metų LOGIN festivalyje kalbėjusi IBM technologijų specialistė Susann Keohane kvietė inovatyvius žmones į pasaulį pažvelgti šiek tiek kitaip. Anot jos, mūsų visuomenė sparčiai sensta ir kuo toliau, tuo ši tendencija bus akivaizdesnė. Į tai galima žiūrėti dvejopai: kaip į sunkų išbandymą arba kaip į didžiulę galimybę.

Sprendimai bus būtini

S. Keohane pastebi, kad startuoliai ir seni žmonės mums atrodo tarsi visiškai nesuderinami dalykai. Paprastai jie netgi tame pačiame pokalbyje nepaminimi greta vienas kito. „Kai kalba pakrypsta, pavyzdžiui, apie išmaniosius miestus ar daiktų internetą, savaime pradedame galvoti apie savarankišką transporto sistemą, kitokį energijos išteklių naudojimą ir t. t. Visa tai puiku, bet mes per dažnai pamirštame, kad visa ko centre visgi turėtų būti žmogus. Liūdna žinia ta, kad žmogaus gyvenimas negali prasidėti iš naujo. Taip jau yra, kad galiausiai visi pasieksime etapą, kai mums reikės pagalbos. Pasaulis kuriamas jaunų žmonių ir įprastai jauniems žmonėms, bet tiesa ta, kad visuomenė sensta ir vis didėjančią populiacijos dalį sudarys žmonės, kuriems 80, 90 ar net 100 metų. Taigi mums visai praverstų tą jauniems žmonėms kuriamą pasaulį šiek tiek pakreipti“, – kalbėjo ji.

 

„Aš nesakau, kad startuoliai turėtų orientuotis išskirtinai į senus žmones, bet didesnis dėmesys jiems galėtų atverti milžiniškas galimybes.“

S. Keohane.

 

Žmonijos senėjimas – procesas, kuris visiems suprantamas, matomas plika akimi, bet kažkodėl vis dar gerokai ignoruojamas. Gal todėl, kad mums tiesiog nelabai norisi galvoti apie savo senatvę. „Kai žmonių paklausi „kaip manote, kada jūs mirsite?“, jie paprastai sutrinka, bet paskui atsako, kad optimistinis variantas – apie 90 metų. Tyrimai labai gerai iliustruoja, kad visuomenės struktūra keičiasi. Vis didesnė jos dalis tampa 65-erių ir vyresnė. Tarkime, Kinijoje, kurioje ilgai veikė vieno vaiko politika, maždaug 2050-aisiais tokio amžiaus žmonės turėtų sudaryti daugumą. Turime suprasti, kad ateityje senais žmonėmis tiesiog nebus kam pasirūpinti. Jaunesni žmonės tiesiog fiziškai nespės to padaryti“, – teigė IBM atstovė.

Kokia išeitis? Senus žmones galima žiemą tiesiog išvežti ant rogučių į mišką, o galima į pagalbą pasitelkti technologijas. Jas įmanoma pritaikyti taip, kad net ir labai garbaus amžiaus žmonės galėtų gyventi visavertį gyvenimą. „Tokios tendencijos jau pradėjo iš esmės keisti ne tik mediciną ar politiką, bet ir technologijas. Mums būtina suprasti, kaip pritaikyti naujausias technologijas žmonėms, kurie šiaip jau nenori jomis naudotis. Pavyzdžiui, mano tėvui nėra nieko geresnio už televizorių. Tai jo laiko technologija. Jis moka šiek tiek naudotis internetu ar pažaisti „Solitaire“, bet tai iš esmės ir viskas. Apie išmaniuosius telefonus jis nenori net girdėti. Lygiai taip pat ir mes tikriausiai kada nors nenorėsime nieko girdėti apie naujos kartos prietaisus. Akivaizdu, kad mes turime pradėti galvoti apie daiktų internetą. Technologijos turės susilieti su aplinka, jos turės veikti savaime, be didesnio žmogaus įsikišimo“, – įsitikinusi S. Keohane.

Milijardinė rinka

IBM specialistė teigė esanti visiškai tikra, kad senų žmonių priežiūros srityje startuoliams yra milžiniškų galimybių. Iki šiol čia padaryta labai mažai. Tai gal ir neturėtų per daug stebinti. Juk jauniems žmonėms šiek tiek kontrintuityvu mąstyti apie senatvėje atsirandančias problemas. Tačiau, dabartinis jaunimas yra rytojaus senimas. Akivaizdu, kad ši karta turės dirbti šioje srityje. Ji neturės pasirinkimo. Klausimas tėra, ar tai įvyks anksčiau, ar vėliau. Pagrindas šiai sričiai jau padėtas. Mes į tai tiesiog dar neatkreipėme dėmesio.

„Šiandien yra daugybė sprendimų, kurie, mano galva, puikiai padėtų seniems žmonėms. Pavyzdžiui, vyresni žmonės paprastai per ilgai vairuoja. Net ir tada, kai sveikata to tarsi nebeleistų. Tas pats „Uber“ būtų puiki išeitis iš šios problemos, bet reikalas tas, kad „Uber“ visiškai nesiorientuoja į senus žmones. Ir tokių pavyzdžių nesunkiai surastume daugiau. Aš nesakau, kad startuoliai turėtų orientuotis išskirtinai į senus žmones, bet didesnis dėmesys jiems galėtų atverti milžiniškas galimybes“, – tvirtino S. Keohane.

Kiekvienas žmogus sensta skirtingai. Yra aštuoniasdešimtmečių, kurie bėgioja maratonus. Yra devyniasdešimtmečių, kurie visą gyvenimą rūko ir jaučiasi puikiai. Niekas nežino, kada jiems prireiks pagalbos. Todėl vis svarbesniu aspektu taps duomenų rinkimas. Duomenų, kurie padėtų suprasti, jog žmogui jau reikia pagalbos. Būtent tokios informacijos rinkimas ir analizavimas turėtų tapti milžiniška industrija.

„Seni žmonės dažnai gyvena savotiškai izoliuoti, nes tiesiog retai palieka namus. Izoliacija veda prie depresijos, o depresija dažniausiai pasireiškia ir fiziniais negalavimais. Daiktų internetas padėtų neperžengti pavojingos ribos. Naudodamiesi juo šeimos nariai ir gydytojai galėtų daug efektyviau prižiūrėti žmones. Tačiau ne viskas taip paprasta. Turime suprasti, kad išmanieji daiktai turės prisitaikyti prie senų žmonių, o ne atvirkščiai. Yra daugybė būdų, kaip duomenis rinkti visiškai nesikišant į žmogaus gyvenimą. Tarkime, mano tėvui žiūrint televizorių, galima nesunkiai stebėti jo kvėpavimą, širdies darbą. Toks duomenų kaupimas jam visiškai netrukdytų“, – apie galimus problemų sprendimus kalbėjo IBM atstovė.

Rinka šiems ir panašiems produktams yra tiesiog milžiniška. Skaičiuojama, kad jau 2018 m. jos dydis turėtų siekti apie 7,2 mlrd. dolerių, o iki 2050 m. išaugs dar kelis kartus. Šiomis galimybėmis tiesiog būtina naudotis. Potencialas milžiniškas. Tik pagalvokite, kai kalba pasisuka apie tokių milžiniškų duomenų kiekių analizę, labai svarbi tampa saugumo problema. Juk būtų surinkti labai didžiuliai duomenų kiekiai. Čia atsiveria labai didžiulė galimybė tiems, kas gebės pasiūlyti pačius efektyviausius saugumo, duomenų analitikos sprendimus. Manau, kad šis poreikis ilgainiui sukurs ištisas industrijas. Tereikia noro pamatyti ir atverti tą milžinišką potencialą“, – įsitikinusi S. Keohane.