KAIP SUSIDĖLIOTI FINANSINĮ SCENARIJŲ, KAD REZULTATAS NEBŪTŲ „MONKEY BUSINESS“? (#)

Ieva Drungilaitė prieš metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
„KM Consulting“ įkūrėja Kristina Makaveckaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Pradedant verslą didžiausią nerimą kelia būsimų finansinių poreikių ir gaunamų pajamų santykis. Labai svarbu nuo pat pradžių racionaliai įvertinti savo galimybes, kad verslas augtų nuosekliai ir nesukeltų didesnių finansinių sunkumų. Ką svarbu numatyti startuojant, pataria „KM Consulting“ įkūrėja Kristina Makaveckaitė.

Svarbus rezervas

Jaunas verslas dažnai susiduria su ribotomis finansinėmis galimybėmis, todėl svarbu iš karto susiplanuoti piniginius srautus ir vykdyti nuolatinę kontrolę. Tai yra, anot pašnekovės, pirminis žingsnis sprendžiant, ar verta imtis verslo apskritai. Be to, tai padeda nusistatyti reikiamus rezervus, įvertinti finansavimo poreikį. K. Makaveckaitės teigimu, turėti rezervinių lėšų svarbu visada, o jaunam verslui tai tiesiog būtina.

„Paprastai rekomenduojama aiškiai susiskaičiuoti būsimas pirmųjų 12 mėn. išlaidas ir turėti rezervą tokiu atveju, jei verslas iš pradžių negeneruotų pajamų. Aišku, kalbant apie smulkesnį verslą, rezervas pirmiesiems 6 mėn. yra protingas ir pagrįstas. Net jeigu verslas iš karto generuos pajamas, tai negarantuos reikiamo piniginio srauto. Atsižvelgiant į individualius susitarimus su klientais arba situaciją rinkoje, atsiskaitymo terminai gali būti ištęsti arba patys pirkėjai gali delsti atsiskaityti“, – pasakoja K. Makaveckaitė.

Pasak pašnekovės, formuojant rezervą svarbu atsižvelgti į vidinius ir išorinius verslą veikiančius faktorius, pačią verslo specifiką.

„Privalu įvertinti tokius veiksnius kaip verslo priklausomybė nuo konkretaus tiekėjo ar pirkėjo, t. y. kaip kistų srautai juos praradus. Arba jau žinomus vidinius faktorius – planuojamas investicijas į gamybinius pajėgumus, darbo užmokesčio perskaičiavimus ir pan. Taip pat nepamirškime nuo verslo nepriklausančių išorinių aplinkybių – numatomų priimti ar jau priimtų teisės aktų arba konkrečių to verslo rinkos tendencijų, pavyzdžiui, sezoniškumo“, – pataria konsultantė.

Kiek kainuos gyvuoti mėnesį?

Kiekvienam verslui aktualu sužinoti, kiek išteklių prireiks ateinantį mėnesį, kokią finansinę naštą numatyti ir kokių rezultatų tikėtis. Anot pašnekovės, matematika šiuo klausimu paprasta – svarbu atskirti einamąsias ir vienkartines verslo starto išlaidas.
„Svarbiausia įsisąmoninti, jog minimalių mokesčių sumokėjimas jokiu būdu neturi būti verslo prioritetas.“
K. Makaveckaitė
„Paprastai prieš tai, kol verslas atidaro duris kaip verslas, reikia susimokėti įvairias valstybės įstaigų nustatytas rinkliavas už licencijas ar leidimus, įregistruoti patį verslą, susimokėti depozitą už patalpų nuomą, įsigyti reikiamą gamybinę įrangą, baldus, atlikti einamąjį patalpų remontą ir pan. – visa tai yra vienkartinės verslo išlaidos. Nedvigubinkime skaičiavimų – visos kitos išlaidos, tokios kaip mėnesio patalpų nuoma, darbo užmokestis, žaliavos ir pan., priskiriamos prie einamųjų mėnesio išlaidų. Paprastai jų suma pirmaisiais mėnesiais išlieka santykinai pastovi ir nekinta arba kinta atitinkamai keičiantis gamybos apimčiai. Be to, patartina, kad nenumatytoms išlaidoms skirta suma sudarytų bent 10 proc. visų iš anksto numatytų išlaidų“, – paaiškina pašnekovė.

Planuojant išlaidas rekomenduotina atkreipti dėmesį į mokestinę naštą, pasirinkti racionaliausią sprendimą.

„Svarbiausia įsisąmoninti, jog minimalių mokesčių sumokėjimas jokiu būdu neturi būti verslo prioritetas. Mokesčiai – viena išlaidų rūšių, nekuriančių jokios pridėtinės vertės, tačiau reikėtų orientuotis į jų optimizavimą viso verslo kontekste, o ne minimizavimą. Paprastai mokestinė našta verslui priklauso nuo pasirinktos veiklos formos. Jeigu įkūręs verslą galiu dirbti vienas, tinkamai įvertinus kitus faktorius, dažnai parankiau ne steigti UAB, o registruoti individualią veiklą, PSD, VSD ir GPM įmokas mokant kartą per metus“, – rekomenduoja moteris.

Pasak K. Makaveckaitės, nepakanka nusistatyti vien išlaidas. Svarbu numatyti, kaip išlaidos bus padengiamos. Tam galima naudoti asmenines lėšas, išorinį finansavimą arba šių būdų kombinaciją.

Orientuotis į būtinas išlaidas

Verslo pradžia finansine prasme dažniausiai sudėtinga. Svarbu stengtis susiplanuoti savo finansinius poreikius taip, kad verslas kuo sparčiau įsivažiuotų ir sėkmingai veiktų. Tam, anot pašnekovės, gali padėti trys verslo pradžios žingsniai.

„Apskritai pirmiausia turime atkreipti dėmesį į išlaidų poreikį verslui, tai reiškia, kad iš pradžių dirbant namuose (jei tai įmanoma) nebus biuro nuomos išlaidų. Jeigu tam tikrus administracinius ar rinkodaros darbus atliksiu pats, neatsiras papildomai darbo jėgai samdyti skirtų išlaidų ir pan. Kiekvieno pradedančiojo uždavinys paprastas – pagrįstas ir pakankamas apyvartinių lėšų užsitikrinimas visoms būtinosioms ir nenumatytoms išlaidoms padengti. Antroji užduotis – tinkamai kontroliuoti, išlaikyti ir jokiu būdu nereikalingai neįšaldyti apyvartinių lėšų. Atminkite, pradedančiojo verslo turtas turi būti likvidus. Be to, nebijokime išorės finansavimo – dėl sėkmingų investicijų skolintas kapitalas generuoja grąžą, plėtrą ir verslo augimą ilguoju laikotarpiu“, – teigia konsultantė.

Kartais finansinio scenarijaus kūrimas gali pasirodyti labai keblus ir painus, tačiau svarbu suprasti – jis gyvybiškai reikalingas jaunam verslui.

„Nors šiandien verslui sudėtinga nuspėti ne tik kaip atrodys kiti metai, bet ir kitas ketvirtis, jei verslas iš pradžių tinkamai ir sistemingai susidėlios finansinį scenarijų ir jį nuolat kontroliuos, tai padės išvengti klaidų trumpuoju laikotarpiu“, – įsitikinusi K. Makaveckaitė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai