Technologinės ir socialinės tendencijos per pastarąjį dešimtmetį ypač paveikė rinkodarą ir komunikacijos turinį. Įvykusius pokyčius ir ateities rinkodaros prognozes aptarėme su „INK Agency“ vyresniuoju partneriu Kęstučiu Geču.

Interneto kanalų pasirinkimas

 

„Žmonės ima vengti informacijos arba ją naudoti kaip greitąjį maistą.“

K. Gečas.

 

Naujienos tendencingai keliasi į internetą, skaitmeniniai tampa televizija ir radijas, siūlantys ir papildomų paslaugų. „INK Agency“ vyresnysis partneris atkreipia dėmesį, kad „Facebook“, startavęs 2004-aisiais, žymi socialinės žiniasklaidos pradžią, su kuria susijusi klasikinės žiniasklaidos kaip naujienų tvarkymo erozija. Pasak K. Gečo, internetas sukūrė daugybę kanalų, tad rinkodarai ir komunikacijai tenka paskirstyti dėmesį bei išteklius ir atsirinkti svarbiausius kanalus. „Žmonės ima vengti informacijos arba ją naudoti kaip greitąjį maistą. Tai reiškia, kad, net pasirinkus tinkamą kanalą, jūsų pateikiama informacija nebūtinai bus pamatyta ar išgirsta“, – sako pašnekovas.

Subjektyvi informacinė erdvė

Internetas ir socialinė žiniasklaida sukūrė beprotiškus informacijos kiekius, telieka dėkoti likimui, kad turime lietuvių kalbą, nes konkuruoti anglakalbėje informacinėje erdvėje, anot K. Gečo, būtų tikras košmaras. Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje menksta žurnalisto vaidmuo, skaitytojai patys tampa žurnalistais – informacinė erdvė tampa vis subjektyvesnė, paklūstanti masių psichologijai. Lietuviai išmoko naudotis socialinės žiniasklaidos kanalais, todėl iškilo nauji, nepriklausomi visuomenės nuomonės formuotojai, tokie kaip Andrius Užkalnis, Andrius Tapinas ar Agnė Jagelavičiūtė.

„INK Agency“ vyresnysis partneris atkreipia dėmesį į mūsų ir visuomenės mąstymo pokyčius. „Tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama, dabar jau nebeaktualu – ir priešingai“, – sako jis.

Suasmenintos informacijos dominavimas

„Ar nevertėtų mums pagalvoti apie produktus, skirtus hipsteriams? O gal homoseksualams?“ – tokių diskusijų vis dažniau pasigirsta rinkodaros ir komunikacijos kabinetuose. „Vis daugiau keliaujame ir pamatome pasaulio. Vis didesnė lietuvių dalis gyvena ne Lietuvoje. Tai mums padeda griauti stereotipus ir suformuoja naujų vyraujančių nuomonių“, – teigia K. Gečas. Pašnekovas įsitikinęs, kad ateities rinkodara ir komunikacija bus vykdoma pagal aplinkybes ir sieks prie jų efektyviai prisitaikyti. Specialistas prognozuoja, kad naudosime naujas technologijas, leisiančias gaminti sindikuotą turinį, t. y. tą pačią informaciją, turinį panaudoti skirtinguose kanaluose. Pašnekovas įsitikinęs, kad nors turinio yra daugiau, nei reikia, gero ir išskirtinio turinio visada trūksta.

„Prekių ženklams neišvengiamai tenka bendrauti, netgi žaisti su savo auditorija. Prireikus pakvailioti. Žmonės tai vertina“, – sako K. Gečas. Jo nuomone, ateityje sparčiai augs paprastam stebėtojui nematoma reklamos kampanijos dalis – informacijos apie klientus rinkimas, suasmenintų žinučių pateikimas kanaluose, apie kuriuos mes dar nežinome. Technologijos yra neišvengiamos, nes jos sukuria konkurencinį pranašumą. Liks tik klausimas, kaip greitai rinkodara ir komunikacija išmoks jomis naudotis.

Socialinės iniciatyvos, pasak K. Gečo, greičiausiai dažnės, nes jos padeda išskirti prekių ženklą, skelbti vertybes ir įtraukti vartotojus. Tinkamai parinkus iniciatyvą, vartotojai ne tik ją palaikys, bet ir kurs bei dalysis turiniu.