Kūrybingumas – verslui tiesiog būtina savybė. Be kūrybingumo verslą ištiks sąstingis. Be kūrybingumo niekada nepavyks žmonėms pasiūlyti ko nors originalaus, to, ko atsisakyti jie negalėtų. Tačiau kūrybingumas yra klastingas žvėris. Labai lengva tiesiog iškelti rankas į viršų ir pasakyti, kad ši savybė jums gamtos duota arba ne. Iš tikrųjų būtina nuolatos mankštinti savo kūrybinius raumenis, suprasti, kokio tipo yra jūsų ir kolegų kūrybingumas. Apie tai, kas mus daro kūrybingus, pasikalbėjome su „TMD Partners“ konsultantu Gintaru Butkumi.

Žmonės yra skirtingi

Anot G. Butkaus, verslininkui ar verslo vadovui kūrybingumas neabejotinai yra vienas svarbiausių bruožų. „Gamta žmogui davė du smegenų pusrutulius ir jais abiem reikėtų išmokti naudotis. Viena pusė duoda naujų, originalių idėjų, bet kita pusė jas įvertina. Vis dėlto, jei dominuoja ta kairioji pusė, labiau atsakinga už loginį mąstymą, reikės aplink save suburti žmones, kurie galėtų idėjomis pasidalyti. Revoliucingos idėjos visgi kyla žmonėms, išsiskiriantiems kūrybingumu“, – įsitikinęs jis.

 

„Tam, kad kūrybos procesas būtų efektyvus, jis privalo būti organizuotas. Tai reiškia, kad privalome turėti tikslą arba užduotį. Turime žinoti, ką norime pasiekti susirinkime”.

G.Butkus

 

Tačiau kūrybingumas kūrybingumui nelygu. Kaip pasakoja pašnekovas, dalis žmonių mąsto konceptualiai. Tai reiškia, kad jiems iš principo nesunku kurti naujas idėjas. Jų skaičius gal ir nėra pats didžiausias, bet jos paprastai būna naujos. Vis dėlto tokių žmonių nelabai daug. Yra žmonių, kurie prie geriausių idėjų prieina generuodami jų masę. Tai vadinama spontaniniu mąstymu. Iš pradžių ateina idėja, tada asociacija, tada jos atžvilgiu dar viena idėja. Tokie žmonės labai lengvai įsijungia į kūrybinį procesą, geba pritaikyti idėjas tam tikrame kontekste, jas modifikuoti, papildyti.

Tačiau šalia šių dviejų tipų yra ir vadinamieji vertintojai. Jie labai gerai išskiria idėjų pliusus ir minusus, greitai suvokia, kas tiks, o kas ne. Jiems sunkiau pačiame kūrybiniame procese, nes idėjas jie vertina pagal jų pritaikomumą. Pagaliau yra žmonių, kuriems geriausiai sekasi idėjas įgyvendinti. Jie žino, ką daryti, kad idėja virstų kūnu.

„Visi žmonės turi natūralų polinkį į vieną iš šių tipų. Mes turime tokią „Inscape Publishing“ metodiką, kuri padeda suprasti, kuriame etape žmogus jaučiasi geriausiai. Ar šis procesas yra koreguojamas? Taip, galima išmokti metodikų, padedančių išmokti įsijungti į tam tikrus kūrybos etapus“, – pasakoja G. Butkus.

Kūrybos procesas prasideda nuo idėjų generavimo. Tada žmogus ar jų grupė tiesiog jas kuria. Tiek, kiek išeina. Vienas penkias, kitas penkiasdešimt. Tai ne taip svarbu. Tada iš jų galima atrinkti kelias aktualiausias. Paskui vyksta tobulinimo procesas, kai daromi pakeitimai, gludinama ir t. t. Dar vėliau prasideda vertinimo procesas. Po įvertinimo prasideda įgyvendinimas.

„TMD Partners“ konsultantas pastebi, kad iš savo kūrybinio darbo geriausius rezultatus išspausti pavyks tada, kai suvoksite, kaip žmogaus sąmonėje veikia kūrybinis mechanizmas. „Kuriant pirmiausia būna aktyvi sprendimų paieškos fazė, kai žmogus ieško atsakymų, užsirašinėja galimus variantus. Po kurio laiko, jeigu atsakymo taip ir nepavyksta rasti, labai naudinga padėti viską į šalį ir užsiimti kuo nors kitu. Taip prasideda inkubacijos procesas, kai dalis mūsų sąmonės vis dar ieško atsakymo. Po jo visada būna trečias etapas – nušvitimas, kai nei iš šio, nei iš to nusileidžia sprendimas. Tai daugelis patiria. Kelias dienas kamuojiesi, o išmetus tai iš galvos, atsipalaidavus staiga ateina eureka momentas. Paskui jau prasideda analizė, vertinimas“, – aiškina jis.

Būtina turėti tikslą

G. Butkus perspėja, kad kūrybos procesas negali būti chaotiškas. Jeigu jis bus toks, jokio rezultato nebus. „Tam, kad kūrybos procesas būtų efektyvus, jis privalo būti organizuotas. Tai reiškia, kad privalome turėti tikslą arba užduotį. Turime žinoti, ką norime pasiekti susirinkime. Tarkim, sugeneruokime naujų produktų idėjų. Kitas svarbus elementas – proceso moderatorius. Būtinas žmogus, kuris stebėtų, kaip vyksta procesas. Jis turėtų mokėti dirbti su žmonėmis, įrėminti juos pagal laiką, neleisti nukrypti nuo užduoties ir t. t.“, – dėsto pašnekovas.

Moderatoriumi negali būti bet kas. Tokiam žmogui reikalingos atitinkamos savybės, padedančios visiems atsiskleisti. „Sakyčiau, kad tam reikia komunikabilumo, gebėjimo su skirtingais žmonėmis bendrauti jiems suprantama kalba. Reikia mokėti valdyti stresą bei įtampą, kad neįsisuktum į tą emocinį verpetą, kai arba pasileidžiama į kažkokias romantines fantazijas, arba tiesiog susipykstama. Nešališkumas moderatoriui irgi būtinas. Be abejo, visada padeda ir humoro jausmas. Taip pat atkaklumas“, – vardija „TMD Partners“ konsultantas.

Kūrybos procesui būtinos ir tam tikros taisyklės. Kai visi žino, kokios yra proceso taisyklės, visiems yra lengviau atsipalaiduoti, prisidėti savo idėjomis, niekas nesijaučia taip, tarsi jų mintys būtų žudomos, o labiau užsiimantieji vertinimu geriau žino savo funkciją. Kitaip tariant, visi dirba ramiau ir produktyviau. G. Butkus pasakoja, kad jam su kolegomis tenka konsultuoti įmones, kuriose paprasčiausiai nėra sklandžiai veikiančio idėjų generavimo mechanizmo. O taip atsitinka dėl paprasčiausio nesuvokimo, kas kokioje srityje yra stipriausias.

„Mes labai dažnai mokome įmonės žmones teisingo kūrybinio proceso. Pakeliui visada pasidarome profilius ir bandome parodyti, kurie žmonės kokiame proceso etape jaučiasi geriausiai. Tada labai prasiplečia komandos požiūris. Jos nariai supranta, kad į kūrybinį darbą reikia kviesti tam natūraliai linkusius asmenis. O praktiškesniųjų nereikia per prievartą laužti, tikėtis kažko nerealaus. Tai padeda geriau pažinti vieniems kitus“, – aiškina jis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad mes ne visada norime suprasti, jog visi esame skirtingi. Tada ieškome būdų, kaip čia pagyrus save ir papeikus kitus. Tačiau be reikalo. Komandos narių skirtumai lengvai gali tapti jos stiprybe. „Jeigu komandoje kažkas labai kūrybingas, jį dažnai vadiname kokiu nors kosmonautu. Jeigu kažkas labiau užsiima vertinimu, sakome, kad štai anie tokie kritikai ir nieko su jais nuveikti neįmanoma. Esame linkę būti su žmonėmis, kurie mąsto panašiai kaip mes. Tačiau daug lengviau tiesiog suprasti, kas esi. Tada daug lengviau priimti tiek save, tiek kitus. O tai padarius galima išmokti ir ko nors nauja“, – įsitikinęs G. Butkus.