Susitelkimas į konkretų darbą dažnam šiuolaikiniam žmogui tampa nesuvokiamu iššūkiu. Mums atrodo įprasta einant gatve rašyti trumpąsias žinutes ar plepėti su kolegomis, atliekant darbus kompiuteriu, šokinėti nuo vieno projekto prie kito. Daugiaprogramis režimas (angl. multitasking) tapo nuolatine gyvenimo dalimi. Apie šio įpročio pliusus ir minusus kalbėjomės su gydytoju neurologu Jokūbu Fišu.

Nuomonės nesutampa

Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kas iš tiesų yra daugiaprogramis režimas. Kai kurie tyrėjai jau ima abejoti, ar gebėjimas kalbėti telefonu, žiūrėti žinias ir prižiūrėti vaiką vienu metu yra daugiaprogramis režimas. Tai, anot jų, veikiau įprotis ir automatinis darbo režimas negu gebėjimas protaujant ir atsakingai atlikti darbus. Tikrasis daugiaprogramis režimas pasireiškia tada, kai žmogus atlieka du ir daugiau darbų, tačiau sąmoningai apie juos galvoja, atsakingai ruošiasi ir dirba. Pavyzdžiui, gebėjimas rengiant projekto ataskaitą kartu mintyse kurti rinkodaros strategiją naujam produktui ir visa tai daryti sėkmingai jau būtų daugiaprogramis režimas.

Nepamainomas darbuotojas

Jeigu žmogus yra labai gerai pažinęs save ir treniruoja atrastus gebėjimus, jis ilgainiui gali tapti puikiu darbuotoju, dirbančiu daugiaprogramiu režimu.

„Be jokios abejonės, asmuo, įsisavinęs individualią metodiką ir nenuostolingai išsitreniravęs, gali būti gerokai produktyvesnis savo veikloje. Žinoma, didelę reikšmę turi ir įgimtos savybės“, – pabrėžia neurologas J. Fišas.

Net ir turint įgimtą talentą užsiimti daugiaprogramiu režimu, reikia tobulintis tol, kol nebeliks bereikalingo išsiblaškymo. Kol šis įgūdis bus ištobulintas, darbuotojas gali padaryti daugybę klaidų, o neva įsivaizduojamas laiko taupymas atliekant kelias užduotis vienu metu bus tikriausias mitas. Kol smegenys išgyvens stresą, nuo vienos užduoties staiga pereidamos prie kitos, sumažės darbuotojo produktyvumas ir daugiau laiko bus prarasta, negu laimėta.

Grėsmė sveikatai

Įprasti buities darbai yra tokie pažįstami, kad atliekant juos vienu metu didesnių nesklandumų ar streso nervinei sistemai nekyla. Grėsmė sveikatai gali atsirasti tuomet, kai darbuotojas stengiasi mąstyti keliais frontais, atlikti daug skirtingų projektų vienu metu. Nors dauguma mano, kad priverstinis darbas daugiaprogramiu režimu yra smegenų mankšta, pašnekovas šį mitą paneigia. „Manytina, kad treniravimasis atlikti keletą darbų vienu metu yra labai sunkus, bet reikalingas užsiėmimas. Deja, pernelyg uolios ir aktyvios pastangos šioje srityje gali sukelti nervų sistemos išsekimą ir rimtų ligų“, – pastebi neurologas.

Norint ištobulinti gebėjimą užsiimti daugiaprogramiu režimu, svarbu tai daryti pamažu, nepertempiant nervinės sistemos ir nealinant savo organizmo.

Neištirti smegenų lobiai

 

„Sudėtingiausias gamtos kūrinys – žmogaus galvos smegenys turi dar daug paslapčių.“

J. Fišas.

 

Ilgos ir atsakingos treniruotės gali duoti norimų rezultatų. Nors ir atrodytų neįmanoma, išmokti dirbti daugiaprogramiu režimu išties galima. Kaip teigia J. Fišas, mes dažnai net nenutuokiame, kokie turtai slypi mūsų smegenyse ir ką su jais galima nuveikti.

„Sudėtingiausias gamtos kūrinys – žmogaus galvos smegenys turi dar daug paslapčių. 150 aktyvaus tyrinėjimo metų toli gražu neatsakė į daugybę itin svarbių galvos smegenų funkcionavimo klausimų. Manoma, kad apytiksliai žinome 60–70 proc. smegenų funkcijų, o didelė dalis smegenų substrato atlieka (ar gali atlikti) nežinomą veiklą“, – pasakoja neurologas. Anot jo, smegenys gali slėpti dar daug talentų, kurių mokslas iki šiol nėra atskleidęs, nors fenomenų pasaulyje pasitaiko.

„Gal naudodamiesi smegenimis galime skaityti mintis, perkelti daiktus per atstumą arba susijungti su kitomis smegenimis kaip internetas ir dar daug kitų dalykų. Ne kartą paliudyta, kad yra individų, galinčių atlikti mentalines užduotis, kurias kiti gali tik įsivaizduoti. Tokių asmenų vardai įėjo į istoriją, apie juos pasakojamos legendos. Kai kurios išskirtinės savybės, kurių užuomazgas turi žmogus, gali būti ištreniruojamos“, – tikina pašnekovas.

Daugiaprogramis režimas – tik viena iš nedaugelio smegenų funkcijų, kurios gerai ištreniruotos gali atnešti daug naudos ir pačiam žmogui, ir aplinkiniams, tačiau elgiantis neatsakingai šis įgūdis gali rimtai pakenkti ar net sužaloti sveikatą.

Būta istorinių pavyzdžių

Tikrasis daugiaprogramis režimas atrodo sunkiai protu suvokiamas procesas. Iš tiesų tam reikia neeilinių gebėjimų, ilgo pasiruošimo ir net išskirtinių genų. Pašnekovas pasakoja, kad pasaulio istorijoje yra buvę keletas visus žavėjusių atvejų. „Kai kurios istorinės asmenybės, pavyzdžiui, Isaacas Newtonas, Napoleonas galėjo vienu metu skaityti, rašyti, klausytis ir kalbėtis skirtingomis temomis. Bet kaip sakoma, quod licet Jovi, non licet bov (liet. „kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“). Taigi be specialaus pasiruošimo, neturint įgūdžių ir įgimtų asmeninių savybių, daugiaprogramis režimas gali būti net žalingas asmeniui ir visiškai neproduktyvus institucijai“, – teigia J. Fišas.