Darbo rinką per 20–30 metų užvaldys Z karta. Tai su technologijomis rankose užaugę, iššūkių nebijantys, bet didelių lūkesčių ir svajonių turintys jaunuoliai. Kaip prie jų prisitaikyti ir pasiruošti privalo darbdaviai? Apie tai ateities ekonomikos konferencijoje „Generation Z“ kalbėjo advokatų kontoros „PRIMUS“ vadovaujantysis partneris, verslo advokatas Robert Juodka.

Z karta nori lankstumo ir stabilumo

R. Juodkos teigimu, atlikta nemažai Z kartos atstovų apklausų apie jų poreikius ir norus. Tyrimų rezultatai rodo, kad Z kartą pirmiausia domina tik įdomus darbas ir karjeros galimybės. Taip pat jie trokšta lankstumo ir stabilumo. Darbdavys turėtų laukti keliaujančio ir besimokančio jaunuolio, o kol jis grįš, laikyti darbo vietą laisvą.

Be to, Z kartai tobulėjimas ir mokymasis – vienos svarbiausių sąlygų. Būsimieji darbo rinkos dalyviai negalėtų dirbti ir be svajonės, aiškių organizacijos tikslų ir vizijos.

„Z karta trokšta struktūruotos, bet lanksčios organizacijos. Šie žmonės taip pat nori patikimumo ir stabilumo. Pastaruoju aspektu šie jaunuoliai skiriasi nuo Y kartos žmonių, kuriems stabilumas nėra pats svarbiausias“, – aiškino R. Juodka.

Z kartai mažiau priimtinas daugybės užduočių atlikimas vienu metu (angl. multitasking), o svarbiu motyvu dirbti lieka pinigai.

Svajonė – bendrauti tiesiogiai

Nors aukštųjų technologijų plėtra gana greitai stumiasi į priekį, Z kartos atstovai dažniausiai bendrauja socialiniais tinklais, jie visgi labiausiai vertina bendravimą akis į akį.

„Kadaise vaiko svajonė buvo sulaukti iš turgaus grįžtančio tėčio su saldainiais. Vėliau troškimu tapo kompiuteris. Dabar jis visai nebe toks svarbus. Dabar įdomu tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, nes tai yra ir tam tikra prabanga, kurią Z kartos atstovai gauna palyginti retai“, – teigė R. Juodka.

Jis pabrėžė, kad ypač svarbus ryšys su tiesioginiu vadovu. Z kartai turėtų vadovauti kompetentingi ir patikimi vadovai, gebantys būti tikrais lyderiais. Jie turi palaikyti ryšius su darbuotojais, jiems negailėti ir pagyrimų, taip pat elgtis sąžiningai ir teisingai.

Darbdaviai privalo keistis

Z kartos atstovų norintys sulaukti darbdaviai privalo jau dabar pradėti taikytis prie naujos visuomenės poreikių ir imtis organizacinių pokyčių.

„Gyvename pokyčių laikais, tad ir darbovietės turi keistis“, – pabrėžė R. Juodka.

Jo teigimu, darbovietėje bus svarbiausi ne vadovai ar klientai, o Z kartos darbuotojai. Jie mėgsta bendrauti akis į akį, nori dirbti ne didelėse, o mažose erdvėse, kur mažiau triukšmo, lengviau susikaupti. Iš jų turėtų būti sudaryta darbovietė.

Taip pat prie Z kartos norintys prisitaikyti darbdaviai turėtų organizuoti darbą nedidelėms darbuotojų grupelėms, kur natūraliai žmogiško, asmeniško bendravimo yra kur kas daugiau. Be to, Vadovai Z kartai turėtų sudaryti sąlygas tobulėti, mokytis, siekti didžių tikslų ir kilti karjeros laiptais.

Lietuvoje pokyčiai nebus radikalūs

 

„Lietuva, Latvija ir Estija yra gana modernios šalys, kuriose darbdaviai greitai orientuojasi, keičiasi. Baltijos šalių regionas yra pasaulio lyderis.“

R. Juodka.

 

R. Juodka neslėpė, kad dauguma Lietuvos darboviečių Z kartai specialiai itin neruošia. Tačiau šalyje esą greičiausiai radikalių pokyčių ir nebus. Mat dabartinė Y karta turi gana panašius poreikius.

„Lietuva, Latvija ir Estija yra gana modernios šalys, kuriose darbdaviai greitai orientuojasi, keičiasi. Baltijos šalių regionas yra pasaulio lyderis. Esu nemažai pasaulio išmaišęs. Kur tik nuvažiuoji, pas mus geriau kone visose srityse. Pavyzdžiui, Švedijoje niekas net nėra girdėjęs, kad su teismu galima bendrauti el. paštu, gauti dokumentus, pateikti prašymus, ieškinius. Švedijoje iš esmės nėra net elektroninio parašo“, – kalbėjo R. Juodka.

Jis sakė, kad Z kartai kai kuriais aspektais pritaikytas ir naujasis Darbo kodeksas. Jame numatytos keturios naujos darbo rūšys, numatančios lanksčias sąlygas dirbti.

„Atsirado pameistrystės sutartis, kurioje numatyta, kad darbdavys moko darbuotoją praktinių įgūdžių, sudaro mokymo programą, skiria jos vadovą, o darbuotojas už šią paslaugą kompensuoja dalį darbdavio faktiškai patirtų išlaidų, sudarančių iki 20 proc. darbuotojo darbo užmokesčio. Taip pat dalijimosi darbo vieta sutartis, leidžianti vieną vietą dalytis dviem darbuotojams. Kita darbo sutarties forma numato, kad ir darbdaviai gali dalytis vienu darbuotoju. Numatyta ir projektinė darbo sutartis, kuri su esamu darbuotoju gali tęstis iki penkerių metų, o su nauju – iki dvejų metų“, – vardijo R. Juodka.

Jis pridūrė, kad nereikėtų tikėtis, jog Lietuvoje prie Z kartos poreikių labai greitai taikysis didžiosios gamybinės bendrovės. Čia sektoriuose pokyčiai prasidės kiek vėliau. Labiausiai prie Z kartos įnorių taikysis modernios, naujai besikuriančios įmonės, vadinamieji startuoliai.