Nors rizikos kapitalo fondai ar verslo angelai Lietuvos startuoliams jau puikiai pažįstami, tikrai nereikėtų apsiriboti vien jais. Ieškantieji investicijos turi gerokai daugiau galimybių. Specialistai pataria jų atidžiai pasidairyti ir privačiajame, ir valstybiniame sektoriuje. Bendradarbiavimas su privačiu kapitalu ar Junkerio programa konkrečiam jaunam verslui gali tikti net gerokai labiau nei geriau žinomos finansavimo priemonės. Apie tai kalbiname po kelių dienų vyksiančio Verslo plėtros forumo pranešėjus.

Privatusis kapitalas orientuojasi į pažengusias įmones

Kaip sako vieno didžiausių Baltijos šalių privataus kapitalo fondų „Livonia Partners“ partneris Mindaugas Utkevičius (nuotr. kairėje), privatus kapitalas vystosi lygiagrečiai su visa rinka. Baltijos šalyse privataus kapitalo investicijos sudaro 0,03 proc. BVP, o Europoje 0,28 procento. Šiuo metu pagrindinis tikslas – panaikinti šį skirtumą.

„Dabar veikia pokrizinė fondų karta, kuri vis dar turi įrodyti investuotojams, kad šis geografinis regionas bei turto klasė yra patrauklūs ir gali duoti pakankamą grąžą. Prieš tai turėjome nesėkmingų fondų kartą, todėl kurti naujus fondus tapo gerokai sunkiau. Vis dėlto rinka juda į priekį, turime naujų fondų ir greitai tobulėjančių valdytojų“, – privataus kapitalo situaciją Lietuvoje apibūdina jis.

Anot pašnekovo, esminis skirtumas tarp šiek tiek labiau žinomų rizikos kapitalo fondų ir privataus kapitalo yra įmonių, į kurias investuojama, išsivystymo lygis. Jeigu rizikos kapitalas investuojamas į besikuriančias arba jaunas bendroves, tai privataus kapitalo fondai dirba su jau įsitvirtinusiomis bendrovėmis, uždirbančiomis pelną, turinčiomis stabilias vadovų komandas ir siekiančiomis augti toliau.

„Vienas privataus kapitalo fondų pobūdis yra svertinio išpirkimo (angl. Leveraged Buyout) fondai, investuojantys tik į brandžias, vėlyvos stadijos bendroves su stipriais pinigų srautais. Tokie fondai įgyja kontrolinius akcijų paketus, siekiančius iki 100 procentų. Aišku, vėlesnėse stadijose esančių įmonių valdymui reikalingos kitokios žinios ir kompetencijos nei investuojant į startuolius. Dėmesys kreipiamas ne tik į verslo plėtrą, bet ir į pelno generavimą“, – dėsto M. Utkevičius.

Privataus kapitalo fondai, atlikę sutartus darbus, visada siekia įmonę parduoti. Tai vyksta praėjus 3–7 metams nuo jos įsigijimo, atsižvelgiant į konkretų atvejį bei ekonominę aplinką. Todėl akcininkai turėtų būti pasiruošę įmonę parduoti kartu su fondu.

„Livonia Partners“ partneris teigia, kad privataus kapitalo investicija gali iš esmės pakeisti įmonės vystymosi tempą ir kryptį. Jos geba pasiekti rezultatų, kurie būtų neįmanomi dirbant tik savo jėgomis.

Jis pabrėžia, kad pinigai privačiame kapitale yra tik vienas iš elementų. Bendroves transformuoti padeda ne tik jie, bet ir juos valdančių žmonių žinios. Fondas uždirba tuomet, kai uždirba ir kiti akcininkai bei įmonių vadovai. Todėl privataus kapitalo fondui svarbūs įmonės finansiniai rezultatai.

„Privatus kapitalas geriausiai veikia tada, kai fondas, be pinigų, dar atsineša ir reikiamas kompetencijas, padedančias konkrečiai įmonei vystytis ateinančius 5–7 metus. Įmonė, norėdama pritraukti privataus kapitalo investiciją, turi būti pasiekusi pakankamą brandos lygį, o akcininkai pasiruošę bendradarbiauti. Privataus kapitalo fondai taip pat mielai įsigyja įmones, kuriose vyksta kartų kaita, t. y. kai šeima nebeturi kam perduoti verslo arba nebenori jo tęsti“, – aiškina M. Utkevičius.

ES siekia atgaivinti investicijų rinką

Dar viena geriau žinomų finansavimo priemonių alternatyva yra vadinamasis Junkerio planas. Pagal jį planuojama per kelis artimiausius metus į Europos verslus investuoti apie 500 mlrd. Eurų, per pirmuosius beveik du metus jau investuota apie 150 mlrd. Eurų.

 

„Didžioji dalis Lietuvai įprastų struktūrinių fondų gavėjus pasiekia kaip subsidijos, t. y. lėšos panaudojamos tik vieną kartą.“

M. Vaščega.

 

Kaip sako Europos Komisijos ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega, nuo pat pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžios investicijų lygis ES mažėjo. Palyginti su 2007 m. pakilimu, investicijos ES sumažėjo maždaug 15 procentų. Dėl šios priežasties ir buvo sukurtas investicijų planas Europai.

„Jį grindžiame trimis ramsčiais. Pirmasis jų – Europos strateginių investicijų fondas, suteikiantis ES garantiją, siekiant pritraukti privačių investicijų. Antrasis ramstis – Europos investavimo konsultacijų centras ir Europos investicinių projektų portalas, teikiantys techninę pagalbą, informuojantys apie investavimo galimybes ir taip padedantys investiciniams projektams pasiekti realiąją ekonomiką. Trečiasis ramstis – reguliavimo kliūčių investicijoms šalinimas nacionaliniu ir ES mastu“, – vardija jis.

Nuo 2014 m. lapkričio Europos Komisija sutelkė daug ES finansinių išteklių, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis viešųjų lėšų poveikis ir pritraukiama privačiojo sektoriaus investicijų.

„Didžioji dalis Lietuvai įprastų struktūrinių fondų gavėjus pasiekia kaip subsidijos, t. y. lėšos panaudojamos tik vieną kartą. Tačiau viešųjų lėšų naudojimo prasme yra efektyvesnių būdų investicijoms skatinti, pavyzdžiui, skolinti ar teikti garantijas. Tai ir darome naudodamiesi Europos strateginių investicijų fondo galimybėmis. Tokiu atveju lėšos grįžta ir gali būti panaudojamos dar kartą. Finansavimas yra komercinis, t. y. duodantis grąžą, tad projekto vykdytojai turi užtikrinti ekonominę projekto logiką“, – teigia M. Vaščega.