APIE KĄ TURI VERSLININKAI PAMĄSTYTI ŽENGDAMI Į 2017-UOSIUS (#)

Gintaras Gimžauskas prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 4 min. 13 s.
„Verslo angelų fondo I“ partneris - Arvydas Strumskis. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
Gruodį staiga visi susimąstome apie atliktus darbus, prisimename sau duotus pažadus ir bandome nuspėti, kokie gi bus tie ateinantys metai. Prognozės, žinoma, neparankus užsiėmimas. Tai tarsi būrimas kortomis arba... ekonomikos įžvalgų klausymas. Bent jau taip mano „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis. Jis netiki ekonomikos prognozėmis ir mano, kad jos yra bergždžias reikalas, todėl vietoj jų pašnekovas pasidalijo savo pamąstymais apie besibaigiančius 2016-uosius ir artėjančius 2017-uosius bei dalykus, kuriuos jie atneša verslui.
 
Lūžio laikotarpis

„Vieniems 2016 m. buvo geri, kitiems nelabai. Vienareikšmiškai apibendrinti negalima, tačiau viena tikrai aišku – pokyčių, svyravimų ir nestabilumo gavome į valias“, – pokalbį pradeda pašnekovas. Jo teigimu, Lietuvos verslui nemažai galvos skausmo šiemet sukėlė neramumai tarptautinėse rinkose. Trukdė ir stabilumo stygius Lietuvoje.
 
„Vienas didesnių sumaišties šaltinių mūsų šalyje – batalijos dėl naujojo Darbo kodekso. Man iki šiol neaišku, kas nuspręsta ir kaip bus ateityje. Tai yra labai bloga praktika. Verslas nuspėjamumo tikisi bent jau iš šalies valdžios. Ramybė šiame fronte leistų bendrovėms sutelkti dėmesį į kitų problemų sprendimų paiešką“, – sako A. Strumskis.
 
Anot jo, aiškumo stokojanti situacija artimiausiu metu turbūt nepasikeis – prasidėjęs nestabilumas išsiskiria šlykščia ypatybe. Jis turi ilgą uodegą. Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, verslas privalo susitaikyti su mintimi, kad pasaulis ir 2017 m. bus nenuspėjamas.
 
„Visi nesklandumai tarptautinėse rinkose iki šiol buvo tarsi menki žemės drebėjimai, vedantys prie įspūdingo masto tektoninio lūžio. Kitais metais tai bus matoma aiškiau nei bet kada anksčiau. Verslas turi būti pasiruošęs staigmenoms net ir ten, kur jų nesitikima“, – aiškina A. Strumskis.
 
Technologijos ir jaunimas

Bene svarbiausias vaidmuo pokyčių eroje, A. Strumskio nuomone, atitenka technologijoms ir jaunajai kartai. Šie du elementai vienas kitam daro įtaką ir sukuria sinergiją, galinčią iš esmės pertvarkyti nusistovėjusią visuomeninę ir verslo tvarką.
 
„Technologijos kuria naujas darbo galimybes, keičia žmonių gyvenimo įpročius ir nusistovėjusį profesinės veiklos įsivaizdavimą. Šiuolaikiniais įrenginiais ir sprendimais natūraliai išmokęs naudotis jaunimas (Y ir Z kartos – aut. past.) kitaip mąsto, priima kitokius sprendimus ir turi kitus prioritetus. Tokie žmonės dažnai nežino, kas yra kirvis, bet nuo gimimo naudojasi kompiuteriu. Jie nesureikšmina daiktų ir labiau linkę investuoti į potyrius. Jiems laisvė ir saviraiška – aukščiausias idealas“, – tikina pašnekovas.
„Gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienoje valstybėje klesti nuomonių kunigaikštystės.“
A. Strumskis.
Jis pabrėžia, kad kartu su informacinių technologijų plėtra ir jaunų žmonių atėjimu į darbo rinką pradėjo keistis darbo kultūros ir verslo etikos normos. Pavyzdžiui, anksčiau buvo normalu į el. laišką atsakyti per kelias valandas ar vieną darbo dieną, o dabar sureagavimo į žinutę laikotarpis sutrumpėjo tiek, kad dažnas jį matuoja minutėmis.
 
Pasak A. Strumskio, šiuolaikinis pasaulis taip pat išsiskiria itin dideliu susiskaidymu. Socialiniai tinklai ir kiti technologiniai sprendimai sudarė sąlygas daugybės skirtingų nuomonių grupelėms susidaryti. Nebeliko didelių ir masyvių grupių, turinčių bendrą nuomonę.
 
„Gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienoje valstybėje klesti nuomonių kunigaikštystės. Tokia terpė itin nepalanki siekiant priimti sudėtingus politinius sprendimus, tačiau labai mėgstama populistų, kurie moka garsiai šaukti ir sukuria iškreiptos realybės efektą, kai atrodo, kad jie turi didelį visuomenės palaikymą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
 
Socialinė atsakomybė ir sąmoningumas

Populistų iškilimo A. Strumskis nesureikšmina. Anot jo, panašią tendenciją galima buvo išvysti jau prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, Lietuvoje tuomet Kauno meru buvo išrinktas Vytautas Šustauskas. Kaip tąkart viskas baigėsi, matyt, priminti nereikia.
 
Pasiteiravus „Verslo angelų fondo I“ partnerio, ar gali būti, kad populizmo stiprėjimas, neramumai politikoje ir visuomenės pasipiktinimas dėl socialinės nelygybės iš dalies yra ir verslo kaltė, jis teigia, kad priežastys yra kitos.
 
„Kalbant apie visuomenės pasipiktinimą, atotrūkį tarp daugiau ir mažiau uždirbančiųjų, manau, reikėtų kelti klausimą, kuris dažnai užmirštamas. Nereikia klausti, kodėl mažai uždirbantys žmonės gauna mažai. Labiau padėtų pasvarstymas, kodėl daugiau uždirbantieji gauna daugiau“, – tikina pašnekovas.
 
Jo teigimu, kalbantieji apie kitų (sąžiningai dirbančių žmonių) sėkmę dažnai nesusimąsto, kad mato tik ledkalnio viršūnę – didelių pastangų vaisius.
 
Tiesa, savo laimėjimais ir jų atnešta pinigine nauda kai kurie žmonės taip beatodairiškai džiaugiasi ir ją demonstruoja, kad ilgainiui sukelia aplinkinių pasipiktinimą ir pavydą.
 
„Visi turime ko išmokti. Vieni privalo suprasti, kad pinigai mokami ne už gražias akis, ne todėl, kad esi panašus į Bradą Pittą ar Angeliną Jolie, o už atliktą darbą ir, kas dar svarbiau, nuolatinį tobulėjimą. Kitiems gi reikia išmokti kuklumo. Pavyzdžiui, tokio, kuris būdingas skandinavams. Nors jie ir turtingi, tačiau nemėgsta puikuotis tuo viešai“, – sako A. Strumskis.
 
Prie tautos mentaliteto keitimo ir socialinių tarpusavio ryšių gerinimo, pašnekovo teigimu, turėtų labiau prisidėti ir žiniasklaida. Ji, anot A. Strumskio, yra per daug susitelkusi į negatyvios informacijos paieškas ir dažnai ignoruoja geras žinias. Pasklaidžius naujienų portalus, gali pasirodyti, kad aplinkui vien vagys ir neteisybė.
 
„Tikriausiai nedaug kas žino, kad vietoj „Lietuvos“ kino teatro statomas muziejus yra finansuojamas privačiomis lėšomis. Žiniasklaidai tai nelabai įdomu, nes ne skandalas. Taigi daug žmonių negavo šios informacijos ir mano, kad verslui įdomu tik viena – kaip uždirbti pinigų. Bet tai tik dalis tiesos. Pinigai verslui yra būtini kaip kraujas, kuris reikalingas, kad galėtum funkcionuoti ir atlikti svarbesnius darbus“, – teigia pašnekovas.
 
Jis taip pat pabrėžia, kad visuomenėje socialinė atsakomybė turėtų būti suvokiama kur kas plačiau nei dabar. Tik nustojus skirstyti žmones į turtingus ir neturtingus ir pradėjus vertinti jų asmenines savybes, galima tikėtis esminio proveržio.
 
„Tik tuomet, kai kiekvienas mūsų net nesusimąstydamas pakels gatvėje gulinčią kieno nors numestą šiukšlę, bus galima kalbėti apie visuomenės brandą ir pasiruošimą. Štai tada bus galima kalbėti ir apie tai, kad kiekvienas individas yra gana sąmoningas ir geba kurti didelę vertę sau, šeimai, įmonei ir valstybei“, – apibendrina A. Strumskis.
 
Nepakeičiamieji

„Verslo angelų fondo I“ partneris pokalbio metu pabrėžė ir nepakeičiamumo aspektą. Anot pašnekovo, gerus atlyginimus gauna tie darbuotojai, kurie gali sukurti didelę pridėtinę vertę, kuriuos sunku pakeisti kitu žmogumi.
 
„Nepakeičiamas darbuotojas gali diktuoti savo sąlygas. Deja, dauguma dirbančiųjų kol kas yra išvengiamųjų grupėje. Jie iš esmės nieko nelemia įmonėje ar įstaigoje. Juos lengva pakeisti kitais, nors profesinės sąjungos tam prieštarauja ir nori visus įtikinti, kad net ir menką vertę sukuriantys darbuotojai turi būti laikomi lygiaverčiais tiems, kurie neša daugiausia naudos“, – sako A. Strumskis.
 
Norintieji tapti kūrėjais ir labai vertinamais specialistais, anot pašnekovo, turėtų nuolatos investuoti į save. Jis įsitikinęs, kad verslo sėkmės pamatas yra visą laiką augantis, smalsus ir tobulėjantis žmogus.
 
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, apstu žmonių, kurie vos baigę universitetą mano, kad yra patys vertingiausi ir genialiausi specialistai. Net jei tai buvo tiesa anksčiau, šiais laikais tokią nuostatą reikia pamiršti. Perspektyviausių profesijų sąrašas keičiasi itin sparčiai, todėl, nesimokant naujų įgūdžių, sunku išlikti konkurencingam“, – aiškina „Verslo angelų fondo I“ atstovas.
 
Jis teigia, kad atsakomybę dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei įgūdžių plėtimo iš dalies turėtų prisiimti ir verslininkai. Pasak A. Strumskio, darbdaviai privalo paaiškinti savo kolektyvo nariams, kodėl reikia rūpintis asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Dar daugiau – įmonės turėtų skirti lėšų darbuotojų saviugdai, ypač tiems, kurie savanoriškai siekia gilinti ar gerinti žinias, plėsti akiratį.
 
„Gaila, tačiau daugeliu atvejų vadinamieji komandos formavimo seminarai – bent jau kol kas – virsta eiline proga pašvęsti“, – tvirtina pašnekovas.
 
Svarbiausias patarimas verslui

„Asmeninis tobulėjimas yra vienintelis dalykas, kuris padės išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Ir verslui, ir darbuotojams“, – įsitikinęs pašnekovas.
 
Jo teigimu, gyvename laikotarpiu, kai kol kas juntama didelė praeities pasiekimų ir įvykių inercija, tačiau netrukus ji išnyks ir tuomet visi turės susidurti su pokyčių faktu. Kad jie yra neišvengiami, rodo ir anksčiau buvusios nepajudinamos automobilių gamintojų rinkos naujienos. Vidaus degimo variklis pamažu slenka į antrąjį planą, o tokios valstybės kaip Vokietija ir Nyderlandai jau priėmė politinius sprendimus, kurie netolimoje ateityje numato sąlygų gerinimą elektromobilių ir vandeniliu varomų automobilių plėtrai.
 
„Dažnai verslininkai užsižaidžia su smulkmenomis, pavyzdžiui, kainodara ar konkrečiu produktu. Tačiau vertėtų bent retkarčiais pažvelgti plačiau: pamatyti kontekstą ir būti pasiruošus pasinaudoti atsiradusia galimybe“, – pabrėžia „Verslo angelų fondo I“ partneris.
 
Jis pateikia pavyzdį apie besiveriančią galimybę Lietuvos verslui eksportuoti produkciją į Kiniją. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo didžiulė galimybė, bet geriau pažiūrėjęs supranti, kad mūsų šalyje nėra užtektinai kinų kalbą mokančių specialistų.
 
„Jie yra būtini, nes kinai tikrai nesimokys nei anglų, nei juolab lietuvių kalbos. Jų yra milijardas, o mūsų vos 3 milijonai. Akivaizdu, kas turi prisitaikyti ir labiau stengtis tobulinti savo įgūdžius, gebėjimus ir mąstymą“, – tikina A. Strumskis.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai