...

Kokių inovacijų mums atnešė šie metai ir ko laukti?

Verslas

2016.12.30

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: , .

Kokių inovacijų mums atnešė šie metai ir ko laukti?

„Virtualioji realybė netrukus parodys tikrą proveržį”, - tuo įsitikinęs Ilja Laurs BFL/ Vyginto Sakaraičio nuotr.

Pasaulis yra ant milžiniškų permainų slenksčio. Žinoma, labai dažnai mums tai gana sunku įsisąmoninti. Juk, regis, gyvenimas teka įprasta vaga. Taip, technologinė pažanga nuolatinė ir nepermaldaujama, bet vargu ar kiekvienas ryžtųsi prognozuoti, kad, tarkim, maždaug po dešimties metų iš esmės pranyks bet koks poreikis turėti savo automobilį. Žinomas investuotojas, „Nextury Ventures“ bendraįkūrėjis Ilja Laursas tokios prognozės visai nebijo paneigti. Maža to, jis žada ir daugybę kitų ryškių permainų. Jos jau visai šalia ir šie metai tai tik patvirtino.

Kas jau visai už kampo, o kas dar ne?

I. Laursas sako, kad didžiausią poveikį verslams daro ne tie išradimai, kurie įvyksta šiemet, bet tie, kurie įvyko kiek seniau. Paprastai prieš 5–7 metus. Esama tam tikro inkubacijos laikotarpio, kurio metu atradimas taikomas labai ribotai ir išpopuliarėja tik kiek vėliau. Žinoma, pasitaiko ir atradimų, kurie rezultatus iš viso duos tik po 50–100 metų. Šiemet turėjome vieną itin reikšmingą, apie kurio teoriją kalbėta maždaug šimtmetį. Jis neabejotinai labai stipriai pakeis mūsų gyvenimą. Tiesa, kol kas visiškai neaišku kaip.

„Tikrai negalėčiau nepaminėti gravitacinių bangų atradimo. Apie šį dalyką spekuliuota daugybę metų. Tik šiemet įrodytas jų egzistavimas. Fizikai tai didžiulis proveržis, bet kol kas visiškai neaišku, kaip tai bus pritaikyta praktikoje. Spėju, kad to reikės palaukti dar bent 20 metų, o gal ir 50“, – sako pašnekovas.

Žinoma, ir jam, ir visuomenei šiuo metu daug labiau rūpi dalykai, esantys visai arti masinio naudojimo. Šiemet labai aštriai diskutuota apie dirbtinio intelekto idėją. Taip aktyviai kaip niekada iki šiol. Ir dirbtinio intelekto sprogimas jau yra gerokai arčiau mūsų nei gravitacinės bangos.

 

„Inovacijų ir visuomenės konfliktas yra užprogramuotas. Visų pirma todėl, kad bet kokia inovacija ne kuria, o naikina darbo vietas”

I.Laurs

 

„Per kelerius artimiausius metus praktinių tų diskusijų rezultatų dar nepamatysime, bet po 5–7 metų tikrai sulauksime proveržių. Dirbtinis intelektas ateis į mūsų kasdienybę. Ko gero, tai prasidės nuo automobilių, kurie galės ne tik save valdyti, bet ir bendraus tarpusavyje, rinksis optimalius kelius. Tai neišvengiamai atves prie saugesnio, optimalaus transporto tinklo“, – įsitikinęs I. Laursas.

Dirbtinis intelektas esmingai persikels ir į aptarnavimo sritį, kurioje sukels tikrą revoliuciją. Jeigu dabar mes turime kliautis ta sistema, kai reikia spaudinėti mygtukus, tai jau greitai mes glaudžiai bendrausime su dirbtiniu intelektu.

„Būtinai reikia išskirti vadinamuosius pokalbių robotus. Tai dirbtinis intelektas, kuris žmonių kalba sugeba priimti užsakymus, atsakyti į klausimus ir t. t. Pagaliau nebeliks tų nuobodžių formų, kurias esame priversti pildyti. Šiuo metu jau vedu derybas su viena itin įdomia šioje srityje dirbančia įmone. Tikrai yra didelė tikimybė, kad ir pačiam teks prisidėti prie dirbtinio intelekto vystymo“, – prasitaria žinomas investuotojas.

Aptarnavimo sritis, ko gero, netaps ir dirbtinio intelekto galimybių lubomis. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad jis galės gerokai daugiau. Tiesą sakant, tiek daug, kad žmogui galbūt netgi teks naujoje šviesoje permąstyti savo egzistencijos prasmingumą.

„Jau teko skaityti ir tokių mokslinių straipsnių, kuriuose argumentuojama, kad dirbtinis intelektas geba kurti geriau nei žmogus. Šiemet buvo netgi žinomų žmonių, tokių kaip Elonas Muskas ar Stephenas Hawkingas, minčių, kad galbūt mes visi gyvename dirbtinio intelekto valdomoje realybėje“, – teigia I. Laursas.

Virtualioji realybė – tai naujoji realybė?

Kalbėdamas apie technologijas, kurios jau naudojamos šiandien, bet dar laukia savojo sprogimo, pašnekovas išskiria virtualiąją realybę. „Tai technologija, kuri pasirodė jau senokai, bet tik dabar pradeda savo proveržį. Aš esu tikras, kad per artimiausius kelerius metus čia laukia proveržis, kuris bus panašus į išmaniųjų telefonų įsigalėjimą. Tie potyriai, informacijos perdavimo ir gavimo kokybė yra beprotiškai kitokia, palyginti su viskuo, ką matėme iki šiol. Iš miegančių technologijų reikėtų išskirti daiktų spausdinimą. Jau keletą metų trimatis spausdinimas yra žinomas, bet prireiks dar šiek tiek laiko, kol jis taps masiškai prieinamas“, – dėsto „Nextury Ventures“ bendraįkūrėjis.

Esama ir jau žinomų, praktiškai pritaikytų idėjų, kurios labai panašiai tebelaukia savo valandos. Mažai kas žino, bet ir dabar per „Amazon“ už porą šimtų dolerių galima nusipirkti gana paprastus minčių spausdintuvus. Žinoma, vargu ar tos technologijos šiandien galėtų būti naudojamos masiškai. Tam dar reikia 3–5, o gal net ir 10 metų. Visgi tai gana sudėtingos technologijos ir I. Laursas pastebi, kad čia esama kelių itin keblių dalykų, kuriems išspręsti dar reikės laiko.

„Man labai įdomi pasirodė žinutė, kad sėkmingai atliktas eksperimentas su kol kas dar itin primityviu, tetrio lygio žaidimu. Jį žmogus ne tik valdė protu, bet ir matė savo mintyse. Tai jau kelias į matricos lygio virtualiąją realybę. Žinoma, tai dar nėra investicinis objektas. Investuotojai yra per dideli pragmatikai, kad imtųsi tokio lygmens išradimų“, – sako jis.

Skausmas neišvengiamas

Dar vienas esmingai svarbus mokslo projektas, esantis kaip niekada arti mūsų, yra robotai. Jie jau atėjo į pramonę, bet tuojau atsiras ir mūsų kasdieniame gyvenime. Vieni iš to atėjimo požymių – daiktų internetas ir suasmeninta masinė gamyba.

„Mes jau imame kalbėti apie tai, kad automobilis, drabužis ar žaislas gali būti ne tik kitaip nudažytas, bet būti iš esmės kitokia preke, pritaikyta prie konkretaus žmogaus. Žinoma, robotizacija siejasi ir su dirbtiniu intelektu. Vėlgi čia judama labai sparčiai. Šiemet jau matėme pirmuosius komercinius autonominių mašinų pasirodymus. San Fransiske jos jau kuo puikiausiai važinėja. Tai taškas, po kurio šios inovacijos jau nebegalėsime ignoruoti“, – teigia I. Laursas.

Šioje vietoje gali kilti labai paprastas klausimas: ar mes sugebėsime priimti šias inovacijas ir permainas, kurias jos atneša? Pašnekovas neslepia, kad inovacijų ir visuomenės konfliktas yra užprogramuotas. Visų pirma todėl, kad bet kokia inovacija ne kuria, o naikina darbo vietas. Taip buvo visada. Juk kai „Uber“ pristato automobilius, kuriems nebereikalingas vairuotojas, natūraliai kyla nepasitenkinimas. Taigi čia esama tokio paradokso: viena vertus, šalis privalo kurti naujas darbo vietas, kita vertus, ji turi inovuoti ir taip tas darbo vietas naikinti.

„Aš dažnai kalbu apie tai, kad, jeigu tu nori stipriai padidinti gerovę, turi susitaikyti su laikinu skausmu. Kai eini pas dantų gydytoją, turi susitaikyti su valanda nemalonumo, kad vėliau pajustum pegerėjimą. Technologijų priėmimas kažkuo panašus. Laikinas diskomfortas neišvengiamas. Jis gali būti ir mažas, ir labai stiprus. Visgi reikia atsiminti, kad rezultatas atperka tą skausmą. Svarbiausias klausimas yra pusiausvyra. Kiek skausmo mes esame pasiruošę ištverti? Čia jau filosofinis klausimas, į kurį kartu turime rasti atsakymą“, – sako žinomas investuotojas.

Ekspertai

Ilja Laurs

Ilja Laurs

Įkūrėjas, valdybos pirmininkas / „Nextury Ventures”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.