KAIP NUGALĖTI SOCIALINIŲ MEDIJŲ TRAUKĄ? (#)

Ieva Drungilaitė prieš 5 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 20 s.
Skaitmeninės agentūros „The Chocolate“ įkūrėjas - Tomas Nemura. Asmeninio albumo nuotr.
Socialiniai tinklai, nuolatinis informacijos srautas, nesibaigiantis ir kur kas už neatidėliotinus darbus įdomesnis turinys atima vis daugiau kiekvieno šiuolaikinio žmogaus laiko. Anot skaitmeninės agentūros „The Chocolate“ įkūrėjo Tomo Nemuros, tai nėra bėda, kol netrukdo produktyviam darbui, vis dėlto su kylančiais nepatogumais susiduria dažnas.

Kaip atpažinti

Grįžus namo po darbo dienos kartais tenka pripažinti – ne visi darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai. Ieškant šios problemos priežasčių, kartais galima rasti keletą laiko švaistymo šaltinių. Vienas jų neabejotinai yra laikas, praleidžiamas internete. Pasak pašnekovo, atpažinti, kad laiko švaistymas tikrai tapo problema, nėra sudėtinga – reikia atkreipti dėmesį į savo produktyvumo pokyčius.
„Problemą pastebėti padeda jos mastelio suvokimas ir, be abejo, yra sukurtų specialių priemonių.“
T. Nemura.
„Blogai yra tuomet, kai turinio vartojimas socialinėse medijose tampa viskuo, ką dienos pabaigoje gali įtraukti į nuveiktų darbų sąrašą. Jeigu per dieną nepavyksta atlikti visų suplanuotų darbų – turite problemą. Jeigu dienos pabaigoje bandote atidirbti už visą dienos metu neproduktyviai praleistą laiką – turite problemą. Jeigu sugebate realiuoju laiku reaguoti į turinį socialiniuose tinkluose – turite problemą. Laikas išsibarsto ne tik socialiniuose tinkluose, būdų švaistyti laiką yra ir kitokių: nuolatinis naujienų portalų tikrinimas, kavos pertraukėlės, parūkymai, el. paštas, pokalbiai su kolegomis ir t. t.“, – pasakoja T. Nemura.

Kartais pripažinti liguistą įsitraukimą į turinio vartojimą ir socialinių tinklų naršymą yra sudėtinga. Todėl, jeigu negelbėja atvirumas pačiam sau, gali pagelbėti specialios programėlės, parodančios realų išeikvojamo laiko kiekį.

„Problemą pastebėti padeda jos mastelio suvokimas ir, be abejo, yra sukurtų specialių priemonių. Viena jų „https://inthemoment.io“. Tai programėlė, kuri nuolat veikdama fiksuoja ne tik bendrą aktyvų laiką, praleidžiamą jums naudojantis telefonu, bet ir konkrečias programėles, kurioms vartotojas skiria daugiausia laiko. Pats maniau, kad per dieną naudodamasis telefonu praleidžiu ne daugiau kaip 3–4 valandas. Realus rezultatas? 6–6,5 val., didžioji dalis laiko tenka būtent turiniui socialiniuose tinkluose“, – apie savo patirtį pasakoja pašnekovas.

Atsisakyti pagundų

Jeigu pastebite, kad be tikslo praleistas laikas internete jau tampa problema, yra keletas patarimų, nuo ko galima pradėti šią bėdą spręsti. Pašnekovas metodą vadina „turinio vartojimo dieta“, padedančia atsisakyti žalingais tapusių įpročių.

„Pradėdamas laikytis dietos aplink save desertų neprisidėlioji. Panašiai ir su turinio vartojimo dieta – nuobodžiausias juokelis socialiniame tinkle dažnai džiugina labiau nei įdomiausias darbas biure, tad kam tos pagundos, kai ir taip sunku susikaupti. Puiki pradžia būtų visų pranešimų išjungimas tiek išmaniajame telefone, tiek ir naršyklėje kompiuteryje. Visai neseniai rinkau statistiką apie statistinio vartotojo produktyvumą darbo metu.

Pasirodo, iššokančių pranešimų, kurių statistinis vartotojas gauna nuo 50 iki 100 per dieną, funkciją atjungęs vos kas antras vartotojas. Rezultatas? Tris kartus dažniau paleidžiamos programėlės, 85 telefono pasitikrinimai ir 5 val. aktyvaus laiko su telefonu kasdien“, – užblokuoti galimus trukdžius pataria T. Nemura.

Negana to, teigiamai veikia darbas pagal atlygio sistemą. Svarbu gebėti susitarti su savimi ir atlikus darbą visiškai ir teisingai nebijoti savęs apdovanoti. Jeigu esate priklausomas nuo socialinių tinklų ar informacinio turinio, dovana gali tapti keletas minučių skaitymo, tačiau jokiu būdu negalima tuo piktnaudžiauti. Siekiant atsikratyti socialinių medijų vartojimo įpročių, būtina atsakingai kontroliuoti jose praleidžiamą laiką.

Nukenčia jauni

Jaunoji karta dažniausiai yra būtent tie žmonės, kurie nuolat panirę į socialinių tinklų pinkles. Jie be perstojo domisi, kas vyksta aplink, ir siekia padaryti daugiau, negu realiai įmanoma. Viso to padarinys – kamuojantis nuovargis, įspūdis, kad darbai niekada nesibaigia, slegiantis kaltės jausmas nespėjus visko atlikti laiku ir dingusi motyvacija stengtis toliau. Vis dėlto T. Nemura atkreipia dėmesį, kad visa tai gali būti tiesiog dirbtinis užimtumas dėl netinkamai sudėliotų prioritetų.

„Nemanau, kad darbų atidėliojimas yra piktybinis. Kažin ar žmogus sąmoningai renkasi atidėti konkrečias užduotis. Manau, daugumai tai išeina savaime ir greičiausiai – iš itin gerų paskatų. Stebėdamas jaunų žmonių darbo kultūrą dažnai matau labai daug lakstymo – nė vieno praleisto skambučio, nė vieno neatsakyto el. laiško ar neaptarto klausimo. 36 el. pašto dėžutės patikrinimai per valandą, 300 laiškų ir keliasdešimt įvairaus kalibro vidinių pasitarimų per savaitę. Veiksmo vyksta tikrai labai daug ir, atrodo, kad žmogus dirba išties intensyviai. Ironiška, bet toks darbo kultūros formatas atvirkščiai proporcingas produktyvumui. Taip dirbdamas bent 15 min. susikoncentruoji vos keletą kartų per dieną ir dienos pabaigoje esi padaręs viską, tik ne savo užduotis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Taigi, siekiant produktyvesnio darbo, vertėtų perskirstyti savo prioritetus, daugiau laiko skirti svarbiausiems darbams, sukoncentruoti dėmesį į einamas užduotis, o visoms pašalinėms veikloms – laiškams, skambučiams ar socialinių tinklų peržiūrai – skirti numatytą laiką per dieną. Tik tinkamai subalansuotas režimas gali padėti sumažinti stresą ir įveikti visas užduotis laiku, o savęs apdovanojimas po jų – suteikti papildomo džiaugsmo, net jei dovana sau būtų tiesiog mėgstamo turinio naršymas. 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai