KĄ VERTA ŽINOTI, PREKIAUJANT SAVO PRODUKCIJA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE? (#)

Ieva Drungilaitė prieš 6 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 42 s.
„KM Consulting“ įkūrėja - Kristina Makaveckaitė. Asmeninio albumo nuotr.
Pradėję savo gamybos verslą, verslininkai dažniausiai renkasi tarptautines prekybos platformas arba tarpininkavimą su jau dirbančiomis parduotuvėmis. Startuojant tyko įvairiausių iššūkių, todėl svarbu žinoti, kaip juos visus įveikti. Apie tinkamos verslo formos parinkimą ir mokesčių naštos nustatymą pasakoja įmonės „KM Consulting“ įkūrėja Kristina Makaveckaitė.
 
Svarbi forma

Pradėjus gaminti savo produkciją, kyla natūralus poreikis ją parduoti. Tam yra dvi galimybės: dirbti Lietuvos arba užsienio rinkose, o šiuolaikiniai verslai vis dažniau produkciją parduoda internetinėse platformose, aprėpiančiose viso pasaulio rinką. Vis dėlto, siekiant veikti legaliai, verta atkreipti dėmesį į verslo formos pasirinkimą, net jeigu prekyba bus vykdoma tik internetu.
„O esant aukštesnei veiklos rizikai ar poreikiui turėti kartu veikloje dalyvausiantį partnerį arba, sakykime, jau iš anksto planuojant būsimą investuotojų pritraukimą ir pan., reikėtų steigti juridinį vienetą.“
K. Makaveckaitė.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad mokamų mokesčių rūšį bei dydį lemia ne pats faktas, kad prekiaujama internetu, bet visų pirma pasirinkta veiklos forma bei pats veiklos mechanizmas, t. y. prekiaujama vietinėje ar ir užsienio rinkoje, kur pagaminamos, o vėliau sandėliuojamos prekės, koks yra pirkėjo statusas, kas atsakingas už prekės gabenimą prekės tiekimo metu ir pan.“, – pastebi pašnekovė.

Negana to, skirtingi verslo pajėgumai ir sėkmingi pardavimai bei specifika lemia tai, kokią veiklos formą palankiau įteisinti, kad būtų sumokama optimali mokesčių suma.

„Vienos konkrečios ir efektyvios verslo formos, tinkamos būtent e. prekybai, išskirti negaliu. Pavyzdžiui, verslo liudijimas būtų optimalus įprastai parduodantiesiems savos gamybos prekes kitiems gyventojams. Esant poreikiui būti PVM mokėtoju ar prekes pardavinėti juridiniams asmenims, nesteigiant įmonės galima dirbti su individualios veiklos pažyma: tokios formos veiklą įregistruoti ir išregistruoti bei tvarkyti apskaitą gana paprasta, nėra jokių privalomų pradinio įstatinio kapitalo suformavimo reikalavimų. Dėl šių priežasčių, kai vykdoma smulki gamybos veikla, rekomenduočiau dirbti arba su verslo liudijimu, arba su individualios veiklos pažyma. O esant aukštesnei veiklos rizikai ar poreikiui turėti kartu veikloje dalyvausiantį partnerį arba, sakykime, jau iš anksto planuojant būsimą investuotojų pritraukimą ir pan., reikėtų steigti juridinį vienetą“, – aiškina K. Makaveckaitė.
 
Startas užsienyje

Dažnai sėkmingam verslui nutinka taip, kad Lietuvoje jau darosi ankšta. Ėmus žvalgytis į užsienio rinkas, gąsdina neaiški mokesčių sistema, tačiau K. Makaveckaitė pataria nesibaiminti, nes užtenka žinoti keletą esminių taisyklių, leidžiančių pradėti veiklą užsienyje.

„Svarbiausia iš anksto išsiaiškinti, ar pats pajamų objektas kartu su pradedama vykdyti tarptautine prekyba nepersikels į užsienio šalį, pavyzdžiui, turint biurą užsienyje arba pasamdžius darbuotoją ir panašiai. Nepamirškime, kad Lietuva turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą, todėl, galiojant tokio tipo sutarčiai, pajamos paprastai apmokestinamos tik vienoje šalių. Visiems, prekes pardavimo metu pristatantiems iš LR teritorijos, o ne sandėliuojantiems užsienyje, reikia būti atidiems dėl vykdomos nuotolinės prekybos. Viršijusieji pardavimų kitų ES šalių ne PVM mokėtojams ribas privalo registruotis PVM mokėtojais užsienyje. Ypač dėmesį čia turi atkreipti įsigijusieji verslo liudijimus: netgi neturėdami teisės būti PVM mokėtojais Lietuvoje, dėl nuotolinės prekybos jie gali būti PVM mokėtojai užsienyje. Svarbūs ir savos gamybos prekes parduodančiųjų tiekimai su 0 proc. PVM tarifu į kitas ES šalis: teisė taikyti tokį sumažintą tarifą atsiranda, kada prekės pirkėjas yra PVM mokėtojas, o pati prekė pirkėjo arba pardavėjo užsakymu išgabenama iš LR į ES teritoriją. Atkreipiu dėmesį, kad, neturint prekės gabenimą įrodančių dokumentų arba esant negaliojančiam pirkėjo PVM mokėtojo kodui, tiekimui turi būti taikomas standartinis 21 proc. tarifas“, – pabrėžia pašnekovė.

Nereikėtų pamiršti, kad prekėms transportuoti į kitą šalį taip pat gali reikėti papildomų išlaidų, todėl tie, kurie nori į užsienį perkelti ne tik pardavimus, bet ir dalį veiklos, turėtų atidžiai apskaičiuoti, kuris variantas bus palankesnis.

„Būsimas mokestines prievoles išsiaiškinti turi ir tie, kurie ne tik pardavimus, bet ir gamybą arba atskirą (-us) jos etapą (-us) perkelia į kitą ES šalį. Žaliavų pervežimas į kitą ES šalį prekėms gaminti laikomas prekių tiekimu, pardavimas galutiniam vartotojui iš užsienyje esančio sandėlio – ne PVM objektas Lietuvoje, todėl gamybos procesas ir logistikos sprendimai turi būti organizuojami įvertinant ne tik laiko, transporto ir pan. išlaidas, bet ir mokesčius, atsirasiančius dėl vieno ar kito pasirinkto veiklos modelio. Plėsdami prekybą į užsienį, išsiaiškinkite, ar pats pajamų mokesčio objektas kartu nepersikelia į užsienio šalį. Jeigu pirmumo teisę apmokestinti tokias pajamas turi užsienio šalis, nuo tų pačių pajamų sumokėti mokesčiai Lietuvoje, kai galioja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nebus argumentas nemokėti mokesčių užsienyje“, – pataria K. Makaveckaitė.
 
Mokesčių optimizavimas

Pašnekovė pasakoja, kad, norint apsisaugoti nuo per didelės verslo rizikos, nežinant, kaip gerai seksis, tikslinga rinktis individualią veiklą dėl paprastesnio jos administravimo. „Nesant poreikio steigti juridinį vienetą, tikslingiau rinktis individualią veiklą: verslo modelio nepasiteisinimo atveju arba savos gamybos prekių pardavimu užsiimant labiau kaip papildoma veikla šalia pagrindinio pajamų šaltinio, tokia forma paranki dėl paprastesnio administravimo bei įregistravimo ir išregistravimo procedūrų“, – teigia pašnekovė.

Kad ir kaip būtų apmaudu, tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl K. Makaveckaitė pataria stebėti savo veiklą, užsienio šalies reikalavimų pakeitimus, o svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos: „Vykdant nuotolinę prekybą, būtina stebėti pardavimų kiekvienoje ES šalyje ribas: dėl nežinojimo sumokėtas PVM Lietuvoje neatleidžia nuo prievolės PVM sumokėti užsienyje, jeigu tokia prievolė tiekimo metu jau buvo atsiradusi. Drąsiai kreipkitės į kiekvienos užsienio šalies mokesčių administratorių – jis suteiks visą reikiamą informaciją: ir apie mokesčių rūšis, ir apie laikotarpius, deklaracijas bei formas, kurias mokesčių mokėtojas privalo užpildyti.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai