NETIKROS NAUJIENOS – RIZIKA KIEKVIENAM VERSLUI (#)

Ieva Drungilaitė prieš 6 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 21 s.
DELFI direktorius - Vytautas Benokraitis. Asmeninio albumo nuotr.
Pasaulinės žiniasklaidos praktikoje svarbią vietą užima tie, kurie tikrina naujienų patikimumą. Vis dėlto dalis viešumą pasiekiančių žinių nebūna tikros, o reklamos užsakovai gali skaudžiai nudegti dėl puslapių, kuriuose automatiškai skelbiama jų reklama. „Vadovų konferencijoje EBIT 2017“ šią temą analizavo DELFI direktorius Vytautas Benokraitis, kurio teigimu, netikros naujienos (angl. Fake news) įgauna pagreitį.

Nukenčia visi

Pasak V. Benokraičio, negalima išskirti vienos srities verslo, kuris nukenčia labiausiai. Žinoma, lengviausiai pakliūti į netikrų naujienų pinkles tiems, kurie perka reklamą per automatizuotus puslapius.

„Neabejoju, kad netikros naujienos paliečia ištisą verslo atstovų grandinę: socialinius tinklus, „Google“, reklamos tinklus, agentūras, žiniasklaidą, tačiau didžiausią grėsmę matau patiems reklamuotojams. Stipriai augant programiniam reklamos pirkimui, reklaminiai skydeliai gali atsirasti tiek netikro turinio naujienų portaluose, tiek tuose portaluose, kur dominuoja antisemitinis, nacionalistinis, seksistinis ar rasistinis turinys. Kitaip tariant, kalbame apie automatinį reklamos pirkimą, kur didžiausią darbą atlieka algoritmai, reklamą galintys išplatinti tuose portaluose, kur reklamuotojas nenorėtų atsirasti. Vienas labiausiai aptarinėjamų pavyzdžių pasaulyje – portalas www.breitbart.com. Jis, turėdamas 45 mln. skaitytojų, sugeneruoja labai daug reklaminio inventoriaus ir dėl automatinio reklamos pardavimo uždirba milžiniškus pinigus. Žinomos kelios dešimtys klientų, kurie pamatę savo reklamą šiame portale ją nutraukia“, – pasakoja pašnekovas.
„Per pastaruosius kelis mėnesius matome sparčiai augantį netikrų naujienų kiekį ir Lietuvoje.“
V. Benokraitis.
Tie, kurie nesusiduria su reklamos pardavimais, pakliūti į netikrų naujienų spąstus vis tiek gali. Tai gana rimtas ir į Lietuvą vis dažniau ateinantis reiškinys, kai kuriamas melagingas turinys paveikia ištisas valstybes ir jų gyventojus.

„Lietuvoje ši problema taip pat svarbi. Tiesa, reikia pabrėžti, kad pas mus vyrauja daugiausia propagandinio, provokacinio, dezinformacinio pagrindo netikros naujienos. Tai lemia ir mūsų geopolitinė situacija, ir grynai ekonominiai tikslai. Reklamos užsakovui užsienio interneto vartotojas yra 2–3, o JAV interneto vartotojas – net apie keturis kartus vertingesnis, palyginti su Lietuvos interneto vartotoju. Būtent dėl šios priežasties JAV prezidento rinkimų metu jaunimas Makedonijoje, Gruzijoje būrėsi į „redakcijas“, kūrė šimtus internetinių puslapių, leido melagingas naujienas ir iš esmės vien naudodamiesi „Facebook“ šį turinį reklamavo JAV auditorijai. Per mėnesį sugebėdavo uždirbti dešimtis tūkstančių JAV dolerių iš reklamuotojų. Vis dėlto užmigti negalime ir mes. Per pastaruosius kelis mėnesius matome sparčiai augantį netikrų naujienų kiekį ir Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį V. Benokraitis.

Tenka stebėti

Anot pašnekovo, globalios saugumą užtikrinančios sistemos, kuri garantuotų teisingą informaciją ir tinkamai panaudotą reklamą, vis dar nėra, todėl tenka sekti savo skleidžiamą turinį ir stebėti, kur jis nukeliauja.

„Netikros naujienos – labai šviežias reiškinys. Kol kas tik kuriami įvairūs technologiniai sprendimai, iniciatyvos, kuriomis bandoma su tuo kovoti. Tačiau vieno puikiai veikiančio sprendimo nėra. Lygiai taip pat, kaip ir nėra globalaus monitoringo, kuris leistų pasauliniu mastu sekti netikras naujienas, o ypač tas, kurios yra rašomos apie įmones ar jų vadovus. Tačiau jeigu vis dėlto tokia naujiena išplito ir pasiekė kritinę žmonių masę, neabejoju, kad verslo atstovai iškart bus įspėti jiems artimos aplinkos: įmonės darbuotojų, vartotojų, partnerių ir t. t. Tuomet lieka tik kuo greičiau reaguoti, demaskuoti ir išplatinti per visus įmanomus komunikacijos kanalus“, – pataria pašnekovas.

Reklamos teikėjai turėtų atidžiai rinktis, kokiais kanalais paleidžia užsakovų reklamas. Jiems dalią lengvina visuomeninės iniciatyvos, siekiančios pažaboti netikrų naujienų sklaidą.

„Kuriasi aktyvios visuomeninės grupės socialiniuose tinkluose. Jos „medžioja“ tokius atvejus, gėdina reklamuotojus, kad jie finansiškai remia konkretų turinį. Šie reaguoja ir kuo greičiau nutraukia reklamines kampanijas internete, nes nenori gadintis reputacijos, kuri šiuolaikiniame pasaulyje yra ypač vertinama. Netikros naujienos – didelė grėsmė ir žiniasklaidos planavimo agentūroms, reklamos tinklams, kurie, atstovaudami savo kliento (reklamuotojo) interesams, privalo sužiūrėti, kad ši reklama neatsirastų tokiuose portaluose. Prastai atliekamas darbas šioje srityje gresia kliento praradimu“, – sako V. Benokraitis.

Tylėti negalima

Vis dėlto, jeigu nutiko taip, kad įmonės siųsta informacija atsidūrė netinkamo turinio puslapiuose, apie įmonę ėmė plisti netikros naujienos, pašnekovas skatina netylėti. Kuo greičiau tai bus neutralizuota, tuo mažiau žalos įvaizdžiui bus padaryta.

„Mano patarimas – iškart kreiptis į patikimus informacijos šaltinius, žiniasklaidos priemones, kurios turi išteklių, milžiniškas auditorijas ir gali maksimaliai greitai demaskuoti netikras naujienas ir paskleisti per kuo didesnį savo vartotojų ratą, socialinius tinklus. Tylėti ir nedaryti nieko – būtų pats klaidingiausias sprendimas. Atsiųsti informaciją apie panašaus pobūdžio turinį galima ir specialiai Lietuvos auditorijai skirtame portale www.demaskuok.lt. Skleidžiamos melagingos ir neprofesionaliai pateiktos naujienos kenkia ir profesionalų žurnalistikai. Kartu tai daro didžiulę žalą demokratijai, todėl skatinu visus informuoti ir pranešti naujienas ar šaltinius, kuriuos reikėtų demaskuoti ar patikrinti“, – teigia V. Benokraitis.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai