PASAULINIO LYGIO REKLAMA: LIETUVIAMS YRA TRYS GALIMYBĖS PRASISUKTI (#)

Gintaras Gimžauskas prieš 7 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 4 s.
„Apple“ kūrybos vadovas Lietuvai bei konsultacinės įmonės „Rosencrantz & Guildenstern“ partneris - Rytis Juodeika. Asmeninio albumo nuotr.
Reklama yra viena didžiausių industrijų pasaulyje, kurią, matyt, galima būtų rikiuoti šalia vaistų, ginklų ir narkotikų. Pavyzdžiui, bendrovė „Procter & Gamble“ vien JAV 2015 m. reklamai išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų. Ar tai didelė suma, ar ne, galima suvokti palyginus su 2017 m. Lietuvos valstybės biudžetu, nesiekiančiu net 10 mlrd. eurų.
 
Pasak Ryčio Juodeikos, „Apple“ kūrybos vadovo Lietuvai bei konsultacinės įmonės „Rosencrantz & Guildenstern“ partnerio, ypač didžiosiose valstybėse, kur ir sukasi milžiniški biudžetai, reklamai skirti pinigai leidžiami ypač atsakingai ir tikslingai. Nuolat siekiama mažinti nesėkmės riziką, tačiau ne visada pavyksta išvengti nesėkmių.
 
Mažų ir didelių rinkų skirtumai
„Didelėse rinkose į reklamos kūrimą žiūrima kaip į tūkstančio smulkmenų sujungimą. Samdomi konkrečių sričių specialistai, profesionalai, o mažose rinkose, tokiose kaip Lietuva, reklama, ypač vaizdo klipų žanras, yra neretai „pasidaryk pats“ lygio.“
R. Juodeika.
„Yra ne vienas atvejis, kai didelio biudžeto reklamos kūrimas nepasiseka. Pavyzdžiui, Rusijoje prieš kurį laiką buvo sukurta „Snickers“ reklama, kurią vos paleidus į TV eterį skubiai teko nutraukti. Paaiškėjo, kad rusai nenori būti sočiu ir laimingu Petia, jie mieliau save sieja su alkanu ir piktu Mickey Rourke’u. Išleisti milijonai reklamai sukurti ir transliuoti, o rezultatas visiškai nepasiteisino“, – sako R. Juodeika.
 
„Didelėse rinkose į reklamos kūrimą žiūrima kaip į tūkstančio smulkmenų sujungimą. Samdomi konkrečių sričių specialistai, profesionalai, o mažose rinkose, tokiose kaip Lietuva, reklama, ypač vaizdo klipų žanras, yra neretai „pasidaryk pats“ lygio. Geriausiu atveju reklaminiai klipai būna stiprūs vidutiniokai“, – aiškina reklamos žinovas.
 
Kai to paties „Snickers“ gamintojas svarsto, kokie turėtų būti reklamos biudžetai skirtingose šalyse, jis įvertina, kad šimtus milijonų gyventojų turinčioje valstybėje, nors ir nelabai turtingoje, kiekvienas žmogus, tarkime, per metus nupirks vieną šokoladinį batonėlį. Nuo susidariusios sumos gamintojas ramia širdimi gali skirti, pavyzdžiui, 2 proc. reklaminei kampanijai.
 
Tai ką daryti lietuviams? Trys galimybės

Nors biudžetai riboti, vietiniai verslininkai ir mūsų šalyje veikiančios pasaulinių bendrovių atstovybės vis dėlto nori reklamuotis. Ką daryti jiems? Verkti susigūžus kamputyje, kad neturi tiek pinigų kaip turtingasis pusbrolis Amerikoje, ne išeitis.
 
R. Juodeika sako, kad yra trys galimybės, kurios gali išgelbėti ir jau net gelbsti Lietuvos reklamos industriją, kalbant apie kokybinius parametrus.
 
Pirma galimybė


„Mūsų šalyje yra susiklosčiusi gili reklaminių tekstų kūrimo tradicija, todėl yra gana daug bandymų išsiskirti kokiu nors netikėtu šūkiu (pavyzdžiui, „ateina pelėdos“), dialogu ar juokeliu. Jais kompensuojamas vaizdo filmavimo kokybės stygius ir kiti aspektai, kuriems reikia papildomų lėšų“, – tikina pašnekovas.
 
Antra galimybė

„Ne itin storos klientų piniginės taip pat padėjo išplėtoti ir kitą žanrą – partizaninę reklamą: drąsią, tyčia šiurkščią ir netelpančią į apibrėžimus. Pavyzdžiui, „Vytauto“ mineralinio vandens reklamos“, – stipriausias Lietuvoje kuriamų reklamų kryptis vardija R. Juodeika.
 
Trečia galimybė

Reklamos žinovas nurodo ir trečią galimybę, kuri gali padėti sukurti pasaulinio lygio reklamą net ir turint mažą biudžetą. „Visada lieka galimybė surasti ir prikalbinti supertalentą, kaip kad buvo su Vilniaus knygų muge, kurios reklaminius plakatus prieš kelerius metus kūrė „Not perfect | Y&R Vilnius“, į pagalbą pasitelkusi vieną geriausių Europoje savo srities menininkų Stasį Eidrigevičių. Nieko keista, kad ta reklama buvo įvertinta bronziniu „Kanų liūtu“, – sako pašnekovas.
 
„Mano vienintelis ir geriausias patarimas verslams Lietuvoje – rinkitės geriau mažiau, bet kokybiškesnės reklamos. Juk jau visi pavargo nuo internetinių reklamjuosčių, o tie penkių sekundžių TV intarpai, kurie pristato a la Vilkaviškio majonezą, yra visiškas nesusipratimas. Tačiau tokiai pozicijai, matyt, skubėtų paprieštarauti žiniasklaidos planuotojai, kurie ištrauktų šūsnį tyrimų, kuriuose teigiama, kad reklamos dažnumas yra raktas į sėkmę. Nors yra ir tyrimų, rodančių, kad kokybiškesnė reklama yra paveikesnė. Na, bet visa tai suprantama – kiekvienas kovoja už savo išgyvenimą ir pajamas“, – svarsto R. Juodeika.
 
Jis taip pat pabrėžia, kad startuoliai, galvodami apie reklamą, pirmiausia daug dėmesio turėtų skirti savo prekių ženklui kurti ir su juo susijusiems akcentams plėtoti, pavyzdžiui, reikėtų apgalvoti šriftus ar piktogramas. Tinkamai atlikus šį darbą, kartais reklamos gali apskritai kurį laiką neprireikti. Na, o atėjus laikui kurti TV reklamą, pasak R. Juodeikos, derėtų galvoti apie maždaug 100 tūkst. eurų investiciją, jei norima vidutiniškai stipraus vaizdo klipo.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai