...

Kada naujienlaiškiai veikia?

Verslas

2017.04.13

Autorius: Urtė Bujevičiūtė

Temos: , .

Kada naujienlaiškiai veikia?

Naujienlaiškiai – tai autoritetingas bendravimas, padedantis sukurti nuomonės lyderio vardą. pexels.com nuotr.

„Socialinius tinklus kartais vadiname nuomota žeme: vieta, kur niekada nebūsi šeimininkas, tavo auditorija gali nepamatyti siunčiamos komunikacijos dėl įvairių algoritmų ir nuolatinių taisyklių pakeitimų. Kitaip nei socialiniuose tinkluose, savo svetainėje ir naujienlaiškiuose gali jaustis šeimininku, pats nustatyti, kada ir kokią komunikaciją tavo auditorija pamatys. Naujienlaiškiai – tai autoritetingas bendravimas, padedantis sukurti nuomonės lyderio vardą“, – naujienlaiškių efektyvumu neabejoja komunikacijos specialistas ir turinio rinkodaros agentūros „Komunikacijos amatininkai“ įkūrėjas Deividas Budginas (nuotr. kairėje).

Siųsti naudingus laiškus

Naudojantis rinkodaros piltuvėlio principu, galima teigti, kad naujienlaiškius geriausia siųsti siekiant sudominti ir didinti lojalumą (pritraukimo ir supažindinimo etapams jie netinka). Šie laiškai skirti žmonėms, kurie jau sutiko bendrauti ir davė savo kontaktą. Lietuvoje plinta nuomonė, kad el. pašto rinkodara nėra veiksminga. Pašnekovas mano, kad tai netiesa. Žmonės labai dažnai tikrina el. paštą, turi jį telefone. Naujienlaiškių siuntėjams tereikia teisingai suformuluoti žinutę ir atkreipti dėmesį į siunčiamą turinį. Užsienio rinkodaros specialistai jau senokai naudoja 3+1 arba 4+1 strategiją, t. y. trys arba keturi įdomūs laiškai ir viena pardavimo žinutė. „Jei parduodi rinkodaros paslaugas, pasidalyk patarimais, naujienomis, tendencijomis ir tik kartais įterpk pardavimo žinutę“, – pasakoja komunikacijos specialistas.

Lietuvoje daug kas mano, kad naujienlaiškiai neveikia arba veikia tik e. parduotuvėms, nes mūsų šalyje vis dar trūksta įdomių naujienlaiškių.

Skirti dėmesį klientui

Naujienlaiškių turinys gali būti specialiai sukurtas jo gavėjams arba tai gali būti susistemintas iki tol sukurtas svetainės ar kitų kanalų turinys. „Geriausių rezultatų matome leisdami dalį turinio „paragauti“ ir toliau kviesdami paspausti nuorodą į svetainę ir perskaityti likusį turinį. Svarbiausia, kad turinys būtų įdomus ir naudingas“, – patikslina D. Budginas.

Vesti į svetainę

Gyvybiškai svarbus naujienlaiškių atsidarymo procentas, tačiau tai nėra vienintelis nagrinėjamas rodiklis. Geras naujienlaiškių atidarymo procentas 15–20 procentų. Jei atidaroma mažiau nei 10 procentų, jau reikėtų susirūpinti, tačiau ne visada. Svarbu, ką veikia laišką atidarę vartotojai. „Gal tavo naujienlaiškį atsidarė 50 procentų, bet iš jų į svetainę nuorodą paspaudė tik 0,01 procento. O būna ir taip, kad atsidaro iki 10 procentų, bet iš jų dauguma atlieka mūsų numatytą veiksmą. Svarbu nustatyti, kuriame etape atsiranda problema, ir ją ištaisyti“, – apibendrina pašnekovas.

Patogus formatas ir viliojanti antraštė

Komunikacijos specialistas ragina naudoti naujienlaiškių siuntimo programas, padedančias patogiai paruošti naujienlaiškio formatą. Taip pat jis pataria skirti dėmesio laiško antraštei, nes ji turi didelę reikšmę atidarymo procentui. „Dažnai klientas sako, kad naujienlaiškiai neveikia, tačiau pasigilinęs matai, kad jo naujienlaiškiai iki šiol vadinosi „Naujienlaiškis Nr. 36, 37, 38“, kartu buvo siunčiami daug sveriantys PDF laikraštukai. Tokiu atveju nei antraštė užkabina, nei norisi atsidaryti laikraštuko, kuris suvalgys daug laiko ar mobiliojo interneto duomenų“, – sako pašnekovas ir ragina nepamiršti tikslo bei skatinančių veikti mygtukų, tačiau rekomenduoja jų nepadauginti.

Bandymų metu gimstantys sprendimai

 

„Tokius laiškus vartotojai atsidarinėja, nes nuo to priklauso jų pinigai.“

D. Budginas.

 

Nėra vieno pasakymo, ką siųsti ir kaip dažnai. D. Budginas siūlo išbandyti skirtingus dizaino sprendimus, skirtingose vietose dėti mygtukus. Siūlo tikrinti, kaip dažnai vartotojai nori gauti naujienas. Tyrimai rodo, kad naujienlaiškius reikėtų siųsti kartą per savaitę ar dvi, tačiau tai priklauso nuo produkto ar paslaugos: „Pavyzdžiui investavimo platforma naujienlaiškius gali siųsti kas dieną: keičiantis kursams, investuotojams naudinga gauti naujausią informaciją. Tokius laiškus vartotojai atsidarinėja, nes nuo to priklauso jų pinigai“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Didinti sekėjų skaičių

Pasirenkant šį sklaidos kanalą, svarbu turėti sekėjų, kuriems galėtum siųsti informaciją. Specialistas ragina atsisakyti perkamų duomenų bazių, nes taip surinkti kontaktai nėra sekėjai ir potencialūs pirkėjai. Sekėjus galima rinkti klasikiniais būdais: tai reklaminiai skydeliai (angl. banner) ir iššokantys langai (angl. pop-up) svetainėje, tiesiogiai mugėse ir parodose surinkti kontaktai. Taip pat veikia ir Lietuvoje mažai naudojamas, užsienyje paplitęs užrakintas turinys, kai vartotojas turi įvesti el. pašto adresą, kad atsisiųstų naudingą informaciją: „Atsisiuntęs jis supranta, kad savo kontaktu susimoka už turinį. Užrakintas turinys gali būti tyrimo išvados, patarimų e. knyga, infografikas, įvairios skaičiuoklės ir šablonai – tai veikia“, – tikina D. Budginas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.