„PREZI“ ĮKŪRĖJAS: „VISKĄ DARYKITE GERIAU, NIEKADA NEDARYKITE GERIAUSIAI“ (#)

Ingrida Šulcienė prieš 5 dienas Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 20 s.
Įmonės „Prezi“ bendraįkūrėjis - Péter Halácsy. Asmeninio albumo nuotr.
Prieš 20 metų trys jauni vaikinai: mokslininkas, menininkas ir nieko apie prezentacijas neišmanantis bendramintis, nusprendė išeiti iš komforto zonos ir įkūrė dabar jau garsią pasaulinę įmonę „Prezi“. Kalbiname vieną iš jos įkūrėjų Péterį Halácsy, kuris savo sėkmės istoriją atskleidžia įvairiuose startuoliams skirtuose renginiuose, motyvuoja juos siekti tikslų, dalijasi patirtimi ir patarimais.
 
Didžiausia prezentacijų duomenų bazė pasaulyje

Kokia yra „Prezi“ istorija? Gerai žinomos įmonės atstovas prisimena pačią pradžią apie 2008 m., kai jie dalyvavo pirmoje startuolių konferencijoje, pristatė savo idėją ir kalbėjo apie pinigus. „Surinkome pinigų, iš pradžių 1,5 mln. dolerių, paskui 57 milijonus. Gal tai ir ne didžiausias skaičius, bet tai gana dideli pinigai, ypač Rytų ir Vidurio Europoje. Pradžioje turėjome 100 tūkst. naudotojų, vėliau jų skaičius sparčiai augo iki 7 mln., tada 20 mln., o galiausiai pasiekėme 75 mln. naudotojų. Taip pat turime didžiausią prezentacijų duomenų bazę pasaulyje, o gal ir visatoje? Šiuo metu „Prezi“ turi biurus Budapešte (Vengrija) ir San Fransiske (JAV).
 
Išeik iš komforto zonos

P. Halácsy nuomone, talentingi žmonės susiduria su vienu dideliu iššūkiu, kurį jis vadina talentingų žmonių tragedija. Ši tragedija – tai ilgainiui prastėjantys gebėjimai. Pašnekovas pasakoja savo asmeninę istoriją, kad ir mokykloje, ir universitete buvo tikras lyderis ir bendruomenės širdis, gaudavo tik gerus pažymius, vėliau gerą atlyginimą universitete. Ir kai jam buvo 25 metai, kažkas paklausė: „Péteri, ką tu tikrai gerai išmanai?“ Ir tai, pasak „Prezi“ įkūrėjo, buvo jo didžiosios gyvenimo krizės pradžia. Jis nežinojo atsakymo, nes viskas tiesiog pavykdavo lengvai. Pasak pašnekovo, atsidūrus tokioje situacijoje, yra dvi išeitys ar pasirinkimai: kai susiduri su pirmuoju sunkumu, kai ištinka pirmoji krizė, patiri arba nuosmukį, arba randi drąsos pripažinti, kad iš tikrųjų nesi kažkoks ypatingas talentas, o esi kaip ir visi kiti aplinkiniai. Ir tada pradedi peržengti tą ribą, žengi žingsnį lauk iš savo komforto zonos.
 
Turėk šiek tiek beprotišką idėją

Būdamas 25-erių, P. Halácsy metė gerai apmokamą darbą. Tai, pasak jo, buvo pirmas priimtas rimtas ir pamatuotas sprendimas gyvenime. „Gali būti, kad šį sprendimą priėmiau visai ne aš“, – juokauja pašnekovas.
 
Jaunuolis buvo sutrikęs, nesuprato ir nežinojo, ką iš tikrųjų nori daryti, veikti gyvenime? Tuo metu jis dėstė universitete, buvo užkietėjęs mokslininkas. Čia susipažino su Adamu, dizaineriu ir architektu, kuris niekada nesukūrė jokio vertingo pastato, bet kūrė savitą meną. Prie jųdviejų prisijungė Peteris Arvai, kuris dabar yra „Prezi“ generalinis direktorius ir bendrasteigėjis, o tuo metu apie prezentacijas ne ką teišmanė. Taigi trise nusprendė sekti „Microsoft“, „Google“, „Apple“ pavyzdžiu ir, būdami iš Budapešto (Vengrija), nusprendė pakeisti įprastus žmonių dalijimosi idėjomis būdus ir pakeitė 20 metų egzistavusį įprotį. Tai buvo šiek tiek beprotiška idėja.
 
Pašnekovas įsitikinęs, kad augimui ir tobulėjimui reikia šiek tiek beprotiškos idėjos. Šiek tiek yra labai svarbu, nes jei idėja visiškai beprotiška, niekas jos nesupras. Jei turite šiek tiek beprotišką idėją, kaip kad „Prezi“ buvo 2007 ar 2008 m., tada gal kažką ir pasieksite.
 
Auk, tobulėk ir daryk geriau
„Daryk geriau, niekada geriausiai.“
P. Halácsy.
Gerai žinoma pasaulyje Stanfordo universiteto profesorė Carol Dweck vienoje iš savo knygų pateikia socialinį psichologinį eksperimentą, kuriame dalyvavo dvi vaikų grupės ir turėjo išspręsti pateiktą galvosūkį (galvosūkis – tai visai kaip startuolis). Kai vaikai užduotį atliko, vienai grupei buvo pasakyta, kad jos dalyviai yra labai protingi, o kitai grupei kartota: „Jūs tikrai labai pasistengėte.“ Pirmai grupei buvo sakoma: „Mes labai vertiname tai, kas jūs esate.“ Antrai grupei buvo pabrėžiama: „Mes labai vertiname tai, ką jūs padarėte.“
 
Taip buvo įtvirtinti du mąstymo būdai: fiksuotas (angl. fixed mindset) ir augantis arba tobulėjantis (angl. growth mindset). Ir kas nutiko po to? Vaikų paklausė, ar jie norėtų, kad kitas galvosūkis būtų lengvesnis, ar sunkesnis? Fiksuotos mąstysenos grupė pasirinko lengvesnį, o tobulėjančios mąstysenos grupė – sunkesnį. Pastaroji grupė žino, ką reiškia stengtis, ir jai tai patinka, o pirmoji grupė nenori padaryti klaidų ir patirti nesėkmę. Abiem grupėms buvo duotas sudėtingesnis galvosūkis: pirmoji grupė pasirodė prastai, o antroji – labai gerai. Grįžus prie pirminio galvosūkio, pirmoji grupė nebegalėjo jo išspręsti. Tai pavyzdys, kuris pasak „Prezi“ įkūrėjo, yra kaip jo paties gyvenimo diagrama: tuo metu, kai jam nuolat kartodavo, kad jis yra geras ir protingas, jo gebėjimai prastėjo. Gebėjimai vėl gerėja, kai kas nors pasako, kad tu gerai stengiesi, bandai vis iš naujo ir negaili savęs, o sunkiai dirbi.
 
Daryk geriau, o ne geriausiai

„Prezi“ sakome: viską darykite geriau, niekada nedarykite geriausiai, nes jei norite būti geriausi, tai lyginsite save su kitais. Bet ką jūs padarėte ar ką kiti padarė, nėra svarbu. Vienintelis svarbus dalykas – ar galite tai padaryti geriau, geriau ir geriau. Jei nuolat augate ir tobulėjate, jei priimate tai, kad jūsų smegenys yra kaip raumuo, kurį galite mankštinti, pakeisti, ir kiti taip pat gali pasikeisti, tada galite tai padaryti. Problema yra tada, jei tiesiog manote, kad esate protingi ir šaunūs, nes kažką sukūrėte, nes tada susimausite – šitai pažadu. Mąstysena yra tikrai svarbu. Daryk geriau, niekada geriausiai“, – iš patirties sako P. Halácsy.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai