TYRIMAS: STAIGUS VERSLO AUGIMAS – SUNKUS, BET ĮMANOMAS (#)

BZN start prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 36 s.
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje galima rasti įmonių, kurios išaugo nuo nulio iki keliolikos milijonų eurų apyvartos pixabay.com nuotr.
Augti eksponentiniu, staigiu, tempu – veikiausiai kiekvieno jauno ambicijų turinčio verslininko svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų uždirbti didelius pinigus. Lietuvoje gana daug įmonių vadovų suvokia inovacijų svarbą tolesnei verslo plėtrai ir beveik du trečdaliai visų įmonių šiais metais planuoja diegti inovacijas. Tokias inovacijas ketinančių diegti Lietuvos įmonių dalis yra netgi didesnė negu Latvijoje ar Estijoje, nors pagal bendrovių skiriamas investicijas nusileidžiame kaimynėms. Tai rodo SEB banko rudenį atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apžvalga „Baltic Business Outlook“.

Lietuvoje yra jauno verslo sėkmės istorijų

Lietuvoje trūksta ir sėkmingų verslo plėtros pavyzdžių, kai lietuviško kapitalo įmonės smarkiai auga ne tik veiklos pradžioje, bet ir vėlesniais plėtros etapais, kai pajamos perkopia penkių ar dešimties milijonų eurų kartelę. Sėkmės istorijos ypač vilioja jaunus žmones, tačiau jos turi būti nesenos, nes tai, kaip buvo sukurtos didelės verslo grupės pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu, jaunosios kartos jau nebedomina. Daugiausia įmonių, kurios per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo nulio, galima rasti prekybos, transporto ar statybų sektoriuose, tačiau jų vis dar mažai inovacijas taikančiuose sektoriuose. Tokie per mažiau negu dešimtmetį nuo nulio iki keliolikos milijonų eurų pajamas padidinusių įmonių „Biotechpharma“, „Ruptela“ ar „Deeper“ pavyzdžiai yra labai svarbūs. Inovatyvios bendrovės gali darbuotojams mokėti gerokai didesnį už šalies vidurkį darbo užmokestį. Kita vertus, tokios bendrovės pagal pajamas ar darbuotojų skaičių vis dar toli nuo didžiausių Lietuvos įmonių šimtuko.

Investuojame mažiau negu kitos Europos šalys

Lietuvoje apdirbamosios pramonės sukuriama BVP dalis yra viena didžiausių ES, bet jos investicijos daug metų yra vienos mažiausių. Mūsų šalyje pramonės įmonės investicijoms skiria 10–12 proc. sukuriamos pridėtinės vertės, kai Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje šis dydis svyruoja apie 20 procentų. Nors Lietuvos pramonės įmonių investicijos pastaraisiais metais auga dėl stabiliai didėjančių tokių sektorių kaip baldų gamybos, chemijos ar metalų apdirbimo atstovų investicijų, mažesnės negu kitose šalyse pramonės investicijos perspėja apie ateityje Lietuvos laukiančias didesnes konkurencingumo problemas. Tikėtina, kad Lietuvoje vis dar nemažai pramonės įmonių stengiasi padaryti gamybos procesą inovatyvesnį ar sukurti inovatyvius produktus ieškodamos vidinių išteklių ir smarkiai nedidindamos investicijų. Be to, labai stinga plyno lauko investicijų – jas per metus Lietuvoje įprastai galima suskaičiuoti abiejų rankų pirštais.

Staigiam augimui reikia kvalifikuotų darbuotojų

Norinčios augti eksponentiškai įmonės negali to padaryti, jeigu komandoje neturi inovatyviai mąstančių ir specifinių žinių turinčių kvalifikuotų žmonių. Skaitmenizacijos ir robotizacijos plėtra skatina technologinį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikį, tad informacinių technologijų ar inžinerijos specialistų rengimo poreikis jau niekam nebeturi kelti klausimų. Tokių specialistų trūkumas Lietuvoje yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje trūksta investicijų į didesnės pridėtinės vertės produktų ar paslaugų gamybą. Ne mažiau negu planuojama švietimo sektoriaus reforma Lietuvoje svarbu dar besimokančius mokykloje sudominti ir įtikinti, kad būtent tokios specialybės yra perspektyviausios ateityje.

Galiausiai įmonių augimas vidaus rinkoje visada bus ribotas, todėl užsienio rinkos yra akivaizdus plėtros taikinys. Kasmet neramina SEB banko atliekamos mažų ir vidutinių įmonių apklausos rezultatai, rodantys, kad tik mažiau negu kas trečia įmonė ketina skirti dėmesį užsienio rinkoms. Suprantama, vidaus rinka yra saugiausia ir geriausiai pažįstama, tačiau vargu ar inovatyvių idėjų turintys verslininkai turėtų rinktis šį lengvesnį kelią

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai