KAIP „FACEBOOK“ VERSLIUKĄ PAVERSTI ŽINIASKLAIDOS IR PIRKĖJŲ DĖMESIO VERTU PREKIŲ ŽENKLU? (#)

Urtė Kasparavičiūtė prieš 2 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 25 s.
Komunikacijos agentūros „A|PR“ įkūrėja Aušra Prasauskaitė. Asmeninio albumo nuotr.
„Pradėti naują verslą dabar gali kiekvienas ir tikra laimė, kad turime socialinius tinklus, kur gana nebrangiai ir lengvai galime paskleisti žinią didžiulei auditorijai apie savo naujieną. Tačiau kasdien ten atsiranda bent po keliasdešimt naujų lietuviškų prekių ženklų su savo skirtingais tikslais. Jeigu marškinėliai su užrašais dabar „ant bangos“ ir jie visi išpopuliarėja per socialinį tinklą „Facebook“, tai nereiškia, kad ta pati idėja pavyks dar vienam marškinėlių prekių ženklui. Priverskite mane norėti būtent jūsiškių, o ne bet kurių kitų“, – verslininkams iššūkį meta komunikacijos agentūros „A|PR“ įkūrėja Aušra Prasauskaitė.
 
Pagrindinė problema – idėja be vizijos

„Pagrindinė problema yra idėja be vizijos. Pirmas klausimas, kurį užduodame kiekvienam, kuris kreipiasi į mus dėl komunikacijos paslaugų, yra apie išskirtinumą. Labai nemėgstu jokių taisyklių, tad visada norisi galvoti apie išimtis ir žmones, kurie savo sėkmę pasiekia darydami taip, kaip nori, bet ne taip, kaip reikia. Konkurencija dėl žmonių piniginių turinio yra žvėriška ir galioja tam tikros rinkodaros taisyklės, kurias ignoruojant sėkmės sulaukti bus sudėtinga. Svarbiausia iš jų aš ir laikau prekių ženklo išskirtinumą“, – problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, atskleidžia pašnekovė.
 
Išskirtinumas slypi visur

„Išsiskirti galima dviem būdais: per labai didelį reklaminį biudžetą arba savo prekių ženklo ar produkto išskirtinumą. Jeigu turite galimybių pirmajam – nuostabu, tačiau 100 proc. šio portalo skaitytojų greičiausiai to neturi, tad norint pasiekti sėkmę privalu galvoti apie tai, ką jūs galite pasiūlyti kitokio. Išskirtinumas gali slypėti visur, pavyzdžiui, nematytame produkte, ką siūlo nišinių saldumynų studija „TUTU Spot“, drąsiame komunikacijos tone, kaip daro „Keulė Rūkė“, geresniame nei bet kur kitur aptarnavime – pirkimo patirtyje, ką siūlo „Net-A-Porter.com“, – teigia A. Prasauskaitė.
 
Didelė konkurencija dėl žmonių dėmesio

„Paklausta apie pirkėjų poreikius ir jų specifiką, pašnekovė tikina, kad konkurencija dėl žmonių dėmesio yra labai didelė. „Vieni pirkėjai labiau išlepę, kiti mažiau. Žmonių išrankumas nėra didžiulė bėda – visiems reikia nusipirkti drabužių, maisto, taip pat norisi pramogų. Bėda ta, kad konkurencija dėl tų žmonių dėmesio yra labai didelė, todėl visada svarbu turėti kuo aiškesnę savo auditorijos viziją: vien moterys nėra pakankamai apibrėžta tikslinė auditorija, nes moterys Vilniuje ir Babtuose, dvidešimtmetės ir penkiasdešimtmetės, vaikus namie auginančios mamos bei mokslininkės turi skirtingus poreikius ir su jomis turi būti kalbama skirtingai“, – įsitikinusi komunikacijos agentūros „A|PR“ įkūrėja.
 
Tarptautinei rinkai galioja tos pačios taisyklės

„Visada sakau, kad, einant į tarptautinę rinką, galioja tos pačios taisyklės kaip ir Lietuvoje, tik viskas milijoną kartų sunkiau. Todėl labai aiškiai matomas produkto išskirtinumas ten milijoną kartų svarbesnis. Lietuvoje „Facebook“ ir yra internetas, tad jis gali puikiai praversti rinkai pristatant savo produkciją, tačiau užsienyje vien tuo kliautis negalima, tokia strategija būtų pernelyg plati. Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima vien pagal „Facebook“ nustatymus taikytis į auditoriją, esančią kur nors Brazilijoje, nieko nežinant apie žmonių įpročius ir interesus. Norint pasiekti tarptautinę auditoriją, kur kas labiau gali padėti tinklas „Instagram“, tačiau visa tai labai priklauso nuo to, ką jūs parduodate. Vizuali platforma „Instagram“ puikiai tiks bet kam, ką galima gražiai nufotografuoti 500 kartų, o prekiaujant druska ar automobilio variklio alyva tiesiogiai reklamuoti savo produkcijos skubėti nereikėtų – žmonės tinkle „Instagram“ nesidomi gražiomis druskos kalnelių ar alyvos buteliukų nuotraukomis“, – apie tai, kaip prasiskinti kelią į tarptautinę rinką, kalba pašnekovė.
 
Prekių ženklas turi būti pasiruošęs
„Viešųjų ryšių gidas paaiškina, ką tiksliai ir kaip daryti, kad apie jus pradėtų rašyti spauda – jauniems verslininkams suteikiame progą lengvai išnaudoti labai galingą žiniasklaidos kanalą.“
A. Prasauskaitė.
Paprašyta papasakoti, kada verta kreiptis į viešųjų ryšių agentūrą, o kada galima šiomis rinkodaros užduotimis rūpintis patiems, „A|PR“ įkūrėja teigia, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas ir geriau daryti tik tai, ką išmanai, o kitas užduotis perduoti savo sričių specialistams. „Tam, kad darbas su komunikacijos agentūra būtų vaisingas, prekių ženklas turi būti pasiruošęs, ypač jeigu kalbama apie klasikinius viešuosius ryšius, bendravimą su spauda. Šioje srityje galima daug nuveikti savarankiškai ir kiekvienam pradedančiajam verslininkui pradžioje tai labai rekomenduočiau. Svarbu pačiam suvokti visus procesus, žinoti, kaip veikia spauda ir ko jie nori. Todėl visai neseniai „A|PR“ puslapyje pristatėme naujieną – mokomuosius gidus, skirtus pradedantiesiems verslininkams, kad jie galėtų patys pasirūpinti savo socialiniais tinklais, komunikacija su spauda. Medžiagą rengiame apie tai, kas veikia būtent Lietuvoje, pateikiame naudingų ir praktiškų patarimų. Viešųjų ryšių gidas paaiškina, ką tiksliai ir kaip daryti, kad apie jus pradėtų rašyti spauda – jauniems verslininkams suteikiame progą lengvai išnaudoti labai galingą žiniasklaidos kanalą“, – pasakoja komunikacijos agentūros „A|PR“ įkūrėja.
 
Dėl žinių trūkumo neišnaudotos verslininkų galimybės

„Skauda širdį matant neišnaudotas verslininkų galimybes, o taip neretai nutinka vien dėl žinių trūkumo. Sėkmei pritraukti labai svarbus noras mokytis. Dabar viskas keičiasi taip greitai, kad sekti naujienas – pasaulio, žiniasklaidos platformų, konkurentų, jūsų ar gretimų industrijų – tiesiog privalu“, – įsitikinusi A. Prasauskaitė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai