NUSTOTI BIJOTI PADEDA PASITIKĖJIMAS SAVIMI (#)

Ieva Drungilaitė prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 9 s.
Eglė Masalskienė. Asmeninio albumo nuotr.
Baimė pradėti nuosavą verslą, imtis gyvenimo pokyčių ar žengti lemtingą žingsnį pažįstama kone kiekvienam. Neretai tokiose situacijose pristinga ryžto, o laukiantys pokyčiai atidedami vėlesniam laikui. Anot psichologės Eglės Masalskienės, su šia problema dažniausiai susiduriama, kai pristinga pasitikėjimo savimi ir sąmoningumo.
 
Keletas trukdžių

Anot pašnekovės, yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl bijoma imtis veiklos.

Savikritika. Tai labai dažnai pasitaikanti baimės priežastis. „Kai kada žmogų stabdo baimė, kad nepasiseks, arba baimė, kad nesugebės padaryti. Prie to galima priskirti ir savikritiką, kai žmogus sako sau: „Tu toks ir anoks, per lėtas, per mažas, per žioplas“ ir pan. Taip pat čia priskiriamas ir „žinojimas, kad tai ne man ar kad negimiau su marškinėliais“. Tai vadinama nepasitikėjimu savimi ar įsitikinimu, kad esu silpnas“, – pasakoja E. Masalskienė.

Blogi prisiminimai. Anot pašnekovės, dar viena dažna atidėliojimo priežastis yra prisiminimai, prisiviję žmogų iš praeities. „Tai labiau racionalumu pagrįsta priežastis negu savęs kritikavimas. Prisiminimas, kad panašiu atveju nepasisekė, ir baimė, kad istorija pasikartos, stabdo žmogų nuo judėjimo pirmyn. Po kelių nesėkmių tikrai sunkiau – pamažu patikime, kad „tai ne man“. Ypač jei kas nors dar padėjo mums tuo patikėti ar nuolat primindavo (ir dabar primena) apie nesėkmes. Nebūtinai iš piktos valios – gal norėdami apsaugoti, pavyzdžiui, artimieji. O kartais nuolat primename ir patys sau“, – antrąją priežastį pristato psichologė.

Nuojauta. Trečioji priežastis – žmogų aplankanti nuojauta, kad idėja neverta dėmesio. „Nors nesakome niekam, bet kartais žinome, kad tai šnipštas. Gal tai nevertinga idėja, neprasminga, neteisinga kokiu nors aspektu. Paprastai tariant, giliai širdyje netikime ja arba nenorime, kad ji būtų įgyvendinta. Tačiau garsiai galime teigti visiškai priešingai, nei manome“, – sako E. Masalskienė.

Aukojimasis. Būna atvejų, kai stabdymo priežastimi tampa ne vidiniai įsitikinimai, o noras išpildyti kitų svajones pirmiau nei savo. „Šiuo atveju atsisakome idėjų dėl kitų žmonių, kai jie prašo daryti ką kita ar būti kitur. Tada, mums skirstant prioritetus, mūsų projektai nueina į antrąjį planą, o į priekį iškyla mums svarbių žmonių tikslai, nes mums svarbiau palaikyti gerus santykius, puoselėti artimumą ir pan. Tai nieko bloga, jeigu netampa neprašoma, bereikalinga auka“, – skirtumą pabrėžia pašnekovė.

Atidėliojimas. Pasitaiko ir užslėptų stabdymo priežasčių, kai baimė pradėti pridengiama atidėliojimu. „Gal tai ne visai stabdys, kai tik sulėtiname greitį ar atidedame pradžią, „kol pasiruošiu“. Tiesa, problema atsiranda tada, kai pasiruošimas gali užtrukti ir virsti amžinu atidėliojimu“, – teigia E. Masalskienė.
 
Stiprinkime gebėjimą įsisąmoninti

Kad būtų išvengta visų tykančių pavojų, labai svarbu suprasti, jog kiekvienas atvejis yra unikalus ir gali būti sėkmingas. Anot pašnekovės, ne mažiau naudinga nustoti lyginti save su kitais ir bandyti tapatintis su jų sėkmės ar nesėkmės istorijomis.
„Sąmoningumas, be kitų dalykų, lavina įprotį mažiau vertinti, daugiau stebėti ir būti smalsiems pačiam darymui, procesui ar tam, ką matome, patiriame.“
E. Masalskienė.
„Baimė, kad nepasiseks, niekas nesupras ar neįvertins, stipriau veikia tuos, kam stinga pasitikėjimo savimi ir kuriems reikia nuolatinio pastiprinimo iš kitų. Mums visiems jo reikia, bet kai kuriems labiau. Pritarimo poreikis stiprėja, mat dabar įprasta, kad reikia būti gražiam, protingam – tai socialinių tinklų pasekmė. Tampame labai jautrūs kitų vertinimui arba tam, kad mūsų nepastebi. Nejaučiame savęs tol, kol mūsų kas neįvertina, o kai įvertina neigiamai, labai išgyvename“, – įsitikinusi psichologė.

Įveikti šias baimes padeda sąmoningumas (angl. mindfulness), kurio išmokti nėra lengva, bet įmanoma.

„Sąmoningumas, be kitų dalykų, lavina įprotį mažiau vertinti, daugiau stebėti ir būti smalsiems pačiam darymui, procesui ar tam, ką matome, patiriame. Jo principas – mažiau orientuotis į rezultatą, daugiau į procesą, pažvelgti į viską naujoko žvilgsniu. Atrodo, paprasti dalykai, bet savaime jie gali ir neateiti. Žinome, kad protinga būtų taip galvoti, bet įtemptoje situacijoje mintys ateina kitokios ir paklystame. Sąmoningumas moko atidžiau vertinti savo mintis, elgesį ir emocijas, o ypač impulsus. Jis nemoko pradėti, bet gali padėti pradėti“, – populiarėjančią metodiką pristato pašnekovė.
 
Sudėlioti akcentus

Tikėtina, kad kažką pradėjus pirmoji nesėkmė bus neišvengiama. Vis dėlto, anot E. Masalskienės, šioje situacijoje reikia pasitelkti sąmoningumą ir klaidas vertinti kaip pamokas, o ne kritiką sau, įžvelgti sėkmės ir nesėkmės santykį.

„Deja, kartais mes pastebime tik klaidas, bet juk dar yra sėkmė, mūsų ir kitų žmonių. Kadangi pastebėti nesėkmes yra svarbu, turime pastebėti, kokią dalį visos mūsų patirties jos užima. Greičiausiai jų bus mažiau nei pusė visų mūsų įvykių. Svarbu, ką išskirsi. Pamatyti reikia viską: ir sėkmes, ir nesėkmes, bet akcentus galime sudėti ten, kur mums svarbiau“, – pataria psichologė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai