RIZIKOS KAPITALO FONDAI TIESIA RANKĄ JAUNAM VERSLUI (#)

Simona Kvederytė prieš 5 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 9 s.
Donatas Keras. BFL/Butauto Burausko nuotr.
Lietuvoje rizikos kapitalo fondų investicijos tik įsibėgėja. Nuo 2010 m. aktyviai į kalną lipusios investicijos buvo didžiulė parama rizikingam, jaunam ir bankų finansavimo negaunančiam verslui. Vis dėlto pastaraisiais metais investicijos stabtelėjo, o štai dabar rengiasi spurtui. Įmonės sulauks kone 140 mln. eurų lėšų.
 
Investicijos stabtelėjo

Pirmieji fondai, pagal JEREMIE iniciatyvą finansuojami ES lėšomis, pradėti steigti tik maždaug 2010 metais. Verslui įvairiapusę paramą teikia JEREMIE ir INVEGOS kontroliuojamieji fondai, padidinantys galimybes skolintis finansinius išteklius verslui priimtinomis sąlygomis.

Rizikos kapitalo fondus administruojanti įmonė „Practica Capital“ nuo 2011 m. į jauną verslą investavo apie 18 mln. eurų. Vien 2016 m. investicijų suma siekė 2,3 mln. eurų.

„2016 m. buvo gana lėti, palyginti su 2015 metais, tačiau investicijomis esame patenkinti. Mes investavome į šešias naujas portfelio įmones, tarp jų „Interactio“, „Rubedo sistemos“, „Softneta“, „Royalty Range“ ir dar dvi, kurių šiuo metu neatskleidžiame. Taip pat investavome papildomai į tris portfelio įmones. Tad šiemet iš viso skaičiuojame devynias investicijas“, – sako rizikos kapitalo įmonės „Practica Capital“ partneris Donatas Keras.

2017 m. „Practica Capital“ pasyvesni. Mažiau dirbama su naujomis investicijomis ir daugiau ketinama investuoti į portfelio įmones, o kelias jų parduoti.

„Rizikos kapitalo fondų iššūkiai lieka tokie patys, matyt, kaip ir visur. Trūksta gerų investicinių galimybių, patyrusių ir talentingų žmonių. Gal Lietuvai labiau būdingos problemos – jaunos ekosistemos ligos. Labai daug pirmą kartą verslą kuriančių žmonių ir labai mažai darančių tai jau antrą kartą arba turinčių pakankamai patirties. Iš esmės visiems ekosistemos dalyviams dažnai reikia daug dalykų daryti pirmą kartą. Tai investuotojams, teisininkams, kitiems patarėjams sukuria tam tikrų iššūkių, tačiau tai tik laikinos problemos“, – aiškina D. Keras.
 
Koją kiša prasta įmonių vadyba

Pagal JEREMIE iniciatyvą „Verslo angelų fondo I“ įsteigtas dydis siekia 8,42 mln. eurų. Per šešerius veiklos metus investuota į 29 įmones. Dauguma jų buvo smulkios ir vidutinio dydžio bendrovės, kurių pardavimai orientuoti į eksporto rinkas, o minimalus amžius svyravo nuo pusantrų iki dvejų metų. „Verslo angelų fondas I“ jau pardavė 12 įmonių. Dar 17 bendrovių šiuo metu priklauso fondo portfeliui.
„Lietuvos įmonių didžiausios problemos – vadyba ir efektyvumas.“
A. Strumskis.
„Nuo 2015 m. pabaigos nebeinvestuojame į naujas įmones. Toks buvo sutarimas. Dabar dėmesį skiriame savo portfelio įmonėms. Jos ateityje taip pat bus parduotos. Sieksime jas išvystyti taip, kad parduotume už geriausią kainą. Toks visada buvo tikslas“, – tikina „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris Arvydas Strumskis.

Jo teigimu, didžiausias iššūkis – padidinti įmonių, į kurias investuoja, efektyvumą, užtikrinti tinkamų sprendimų priėmimą, diegti efektyvaus valdymo metodus.

„Lietuvos įmonių didžiausios problemos – vadyba ir efektyvumas. Galima investuoti milijardą, bet niekas nesikeis, jeigu bus prasta vadyba. Aš net turiu savo maldą. Investuoju 100 proc. investicijų, tad visada prašau 80 proc. darbų ir tikslų įgyvendinti“, – pasakoja A. Strumskis.
 
Laukiama investicijų spurto

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo fondų asociacijos duomenimis, nuo 2010 m. jų narių akumuliuotų investicijų suma siekia 83 mln. eurų. Didžioji dalis jų – apie 58 mln. eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, atėjusios per JEREMIE programą. Net 40 proc. investicijų srautų atitenka būtent jaunoms įmonės. Pabrėžiama, kad 70 proc. lėšų pritraukusių įmonių dėl didelės rizikos negalėjo gauti nei valstybės paramos, nei bankų finansavimo.

Aktyviausias investicijų laikas – 2012–2014 metai. Investicijų skaičius ir investuotinas kapitalas nuo 2015 m. mažėjo. Taip atsitiko, nes pagal JEREMIE iniciatyvą Lietuvoje vykdančių ir investuojančių fondų investavimo laikas baigėsi. Iki šiol nebuvo apsispręsta, kaip bus įgyvendinamos rizikos ir privataus kapitalo priemonės, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Įmonės buvo susitelkusios į veiklos išlaidų dengimą, antrines investicijas, jau esamas portfelio įmones ir brandą pasiekusių verslų pardavimą.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Saročka (nuotr. kairėje) teigia, kad pernai Lietuvoje septynioms Ūkio ministerijos priemonėms buvo skirtas beveik 100 mln. eurų siekiantis ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto finansavimas. Turėtų būti įsteigti nauji rizikos ir privataus kapitalo fondai. Į juos planuojama pritraukti 40 proc. privačių lėšų, tad verslą pasieks iš viso 140 tūkst. eurų siekiančios investicijos.

„Tad startuolių finansavimo perspektyvos gana šviesios. Šiemet INVEGA atrinks keturis naujus fondų valdytojus. Jie pritrauks privačių investuotojų lėšas ir artimiausius dešimt metų valdys vieną angelų koinvesticinį, vieną ankstyvos stadijos rizikos kapitalo ir du vėlesnės stadijos plėtros kapitalo fondus. Lėšos jau 2018–2019 m. pasieks verslininkus“, – sako A. Saročka.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai