Jaunas verslas vis dažniau susiduria su rizika gauti nepatikimą ar netikslią informaciją. Vis dėlto šiame informacijos amžiuje yra ir nemokamų bei patikimų šaltinių. Vienas jų – Registrų centras (RC), kuris, anot įmonės direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, atveria vis daugiau jaunam verslui reikalingų duomenų.

Prieinami visiems

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai numato įvairių duomenų prieinamumą. Anot jo, kartą per metus kiekvienas fizinis asmuo turi teisę neatlygintinai susipažinti su savo duomenimis iš valstybės registrų, kurių paslaugos paprastai yra mokamos. Vis dėlto yra ir daugiau duomenų, kuriuos Registrų centras atveria visuomenei.

„Registrų centras neapsiriboja vien tik privalomų duomenų teikimu – nemažą dalį savo tvarkomos informacijos ir duomenų Registrų centras teikia per atvirų duomenų portalą „Regia.lt“, taip pat periodiškai rengiamas statistines analizes ir apžvalgas, individualius užsakymus. Visi Registrų centro tvarkomi registrai, juose sukaupti duomenys ir informacija yra vieši, kiek tai neprieštarauja asmens duomenų teikimo tvarkai. Registrų centras duomenis teikia visais įmanomais būdais, šiuo metu, aišku, populiariausi yra skaitmeniniai duomenys. Kadangi tiek duomenys, tiek informacija greitai sensta, ypač didelis dėmesys skiriamas tam, kad duomenys būtų naudojami tiesiogiai, t. y., kai viena sistema gauna naujausius duomenis iš kitos sistemos, šiuos duomenis jungia su kitais duomenimis, juos analizuoja ir padeda priimti sprendimus“, – teigia A. Bagdonavičius.

Registrų centras pateikia didelės apimties duomenis, todėl asmenys čia gali gauti informacijos, tinkamos ir asmeninėms reikmėms, ir nuosavam verslui plėtoti.

 

„Valstybės registruose saugomi duomenys apima asmens duomenis, informaciją apie turimą ir naudojamą nekilnojamąjį turtą, adresus…“

A. Bagdonavičius.

 

Registrų centras bene pirmasis iš viešojo sektoriaus dalyvių pasiūlė galimybę startuoliams savo sprendiniuose naudoti savo kaupiamus duomenis ir rinkos dalyviams kurti produktus RC sistemose. Šiandien turto vertintojai šalia Registrų centro siūlomų sprendimų gali rinktis ir privačių tiekėjų siūlomas sandorių paieškos sistemas, bankai, vertindami savo rodiklius, naudojasi privačių įmonių siūlomais RC duomenų pagrindu sukurtais analitiniais įrankiais. Sukurtos technologijos leidžia naudoti aktualius duomenis ir kartu užtikrinti asmens duomenų saugą, naudojamų duomenų apskaitą. Yra ne vienas pavyzdys, kai jaunas verslas įsigyja Registrų centro duomenis ir jų pagrindu sukuria pridėtinę vertę: vysto verslą, moka mokesčius, kuria naudingas ir patogias paslaugas gyventojams, darbo vietas ir pan.

„Valstybės registruose saugomi duomenys apima asmens duomenis, informaciją apie turimą ir naudojamą nekilnojamąjį turtą, adresus, dalyvavimą juridinių asmenų veikloje, išduotas licencijas, bet kurio apmokestinamo nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos ir mokestinę vertes, apleistus dirbamos žemės plotus ir pan. Bene geriausiai Registrų centro atvirų duomenų apimtį atspindi svetainės „Regia.lt“ turinys, kurį taip pat papildo bendradarbiaujant su šalies savivaldybėmis ir kitomis valstybės institucijomis surinkta informacija, taip pat energetikos sektoriaus įmonių erdviniai duomenys“, –pasakoja pašnekovas.

Įkvepia kurti

Prieinamais duomenimis jau kurį laiką naudojasi jaunas Lietuvos verslas. Tai padeda pagilinti jų įžvalgas apie verslą ir naujas galimybes.

„Dar 2006 m. Registrų centre buvo atsisakyta popierinių pažymų apie turtą ir jo vertes socialinei paramai gauti, o automatiškai atnaujinti duomenys tiesiogiai buvo perduodami į paramą skirstančių institucijų sistemas. Vėliau pradėtos kurti kelių institucijų duomenis apimančios sistemos, sudarytos galimybės suinteresuotoms institucijoms ir privačioms organizacijoms kurti sprendinius (Registrų centro aplinkoje, siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir teisėtą naudojimą) naudojant aktualiausius duomenis. Ne vienas startuolis pradėjo veiklą būtent kurdamas sprendinius ir naudodamas Registrų centro duomenų bazėse sukauptus duomenis. Daugėjant sprendinių, augo ir Registrų centro vartotojų skaičius, paslaugų pasirinkimo galimybės“, – džiaugiasi A. Bagdonavičius.

Pasak jo, suvokimas, kad reikia dalytis sukauptais duomenimis, atėjo labai organiškai.

„Tai buvo visiškai natūralus sprendimas: valstybės registras ar informacinė sistema kuriami tam, kad kauptų ir skleistų patikimus duomenis svarbiais valstybės gyvenimo, verslo ar asmens veiklos klausimais. Šiame visuotinio duomenų naudojimo amžiuje Registrų centro duomenys yra itin paklausūs, nes, kitaip nei neoficialūs informacijos šaltiniai, atspinti tikslią bei teisines pasekmes sukeliančią informaciją“, – pabrėžia pašnekovas.

Tiesa, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad duomenys vertingi tik tada, kai yra apdoroti ir parengti toliau naudoti, o tam reikia ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių. Registrų centras įvairiais savo projektais ir iniciatyvomis ieško būdų, kaip priartinti duomenis prie žmonių. Kartu A. Bagdonavičius pabrėžia, kad Registrų centro vadovai nuolat ieško būdų, kaip kuo daugiau duomenų verslui pasiūlyti nemokamai ar kaip įmanoma už mažesnę kainą.

Matomi rezultatai

Nors pašnekovas tikisi, kad akivaizdžiausia laisvai prieinamų duomenų nauda dar priešakyje, jau ir šiuo metu matomi teigiami rezultatai, kuriuos kuria jauni verslai. Matydami duomenų poreikį, Registrų centro atstovai jaučiasi įpareigoti ir toliau skleisti tikslingus duomenis.

„Registrų centras šį pavasarį dalyvavo atvirų duomenų hakatone „Hacker Games Pro: Open Data“, kur pristatė savo tvarkomų registrų (Gyventojų, Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų) duomenis startuoliams, verslui ir iniciatyviems piliečiams, taip palaikydamas jauno verslo iniciatyvas. Taip pat RC kartu su Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais bei partneriais iš Švedijos laimėjo „Horizontas 2020“ projektų „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ I etapą ir sulaukė aukšto Europos Komisijos ekspertų įvertinimo. Projekto pagrindu planuojama kurti dideles perspektyvas Europoje ir pasaulyje turėsiantį Baltijos regiono mokslo ir inovacijų kompetencijų centrą. Projekto vienas pagrindinių uždavinių – paslaugų ir produktų kūrimas, pritaikant skaitmeninius, aktualius duomenis, jų integraciją“, – pristato pašnekovas.

Anot jo, akivaizdu, kad šiuolaikiniame informacijos amžiuje bendradarbiavimas su startuoliais ir jaunu verslu yra neišvengiamas, todėl ateityje laukia tik dar didesni laimėjimai, integruojant valstybinių institucijų surenkamus duomenis.