...

„Next economy“ – neribotos išmaniųjų technologijų galimybės

Verslas

2017.10.04

Autorius: Eglė Jurevičiūtė

Temos: , .

„Next economy“ – neribotos išmaniųjų technologijų galimybės

Vilius Juknevičius, Paulius Vėželis, Marius Pareščius. Asmeninio albumo nuotr.

XXI a. technologijos atveria neribotų galimybių sparčiai vystytis ekonomikai, pramonės ir verslo sektoriams. Apie naujausius technologijų iššūkius bus diskutuojama 2017 m. spalio 19 d. vyksiančiame renginyje „Next economy“.

 

Virtualioji realybė – realūs pojūčiai

Šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai nusikelti į virtualų pasaulį. Įdomu tai, kad jame patirti išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti mūsų savijautą.

„Didžiausia virtualiosios realybės nauda – įsijautimas į turinį ir jo supratimas. Jeigu žmogų virtualiojoje realybėje nukelsime ant aukšto pastato stogo atbrailos, jis ne tik grožėsis atsiveriančia panorama, bet jo kraujyje iš tiesų imtų cirkuliuoti adrenalinas“, – pasakoja vizualinės studijos „ID3D“ įkūrėjas, trimatės grafikos specialistas Vilius Juknevičius.

 

„Mano manymu, virtualiosios realybės panaudojimas funkcijų versle prigis greičiau nei jos pritaikymas plačiajai visuomenei.“

V. Juknevičius.

 

Pasak pašnekovo, technologinės naujovės pravertė ne tik kuriant įvairius žaidimus, bet ir daugelyje mokslo sričių bei versle. Pavyzdžiui, pasitelkusios virtualiąją realybę, aviacija ir kariuomenė atlieka pratybas, lėktuvų pilotai gali mokytis valdyti lėktuvus, medikai atlieka sudėtingas operacijas, nerizikuodami žmonių gyvybėmis ir brangia technika.

„Mano manymu, virtualiosios realybės panaudojimas funkcijų versle prigis greičiau nei jos pritaikymas plačiajai visuomenei. Su naująją virtualiosios realybės banga atėjo laikas tobulinti nekilnojamojo turto, medicinos, įvairių mokymų sritis“, – teigia V. Juknevičius.

Bepiločiai orlaiviai – daugiafunkcis naudojimas

Kasdieniame gyvenime vis dažniau galime pastebėti danguje skraidančius bepiločius orlaivius – dronus, kurių galimybės ir panaudojimo perspektyvos labai didelės.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai populiarėja įvairūs panaudojimo būdai. Pas mus labiausiai paplitęs filmavimas bei fotografavimas, taip pat sparčiai auga dronų lenktynių bendruomenė, po truputį populiarėja ir industrinis jų panaudojimas. Užsienyje jau išbandomos siuntų pristatymo dronais ir dronų taksi paslaugos“, – apie dronų panaudojimo galimybes pasakoja „Pixevia“ verslo plėtros vadovas, įmonės „Greitas dronas“ įkūrėjas Paulius Vėželis.

Pašnekovo teigimu, pagrindinės priežastys, ribojančios platesnį dronų panaudojimą, yra oro erdvės ribojimai ir dar nepakankamai išvystytos saugumą užtikrinančios technologijos.

„Kalbant apie žmonių transportavimą, reikia pereiti prie didžiosios aviacijos reglamentavimo ir saugumo standartų užtikrinimo, bet iki to dar gana tolimas kelias. Su siuntų pristatymu yra kiek paprasčiau: šalys, kurios sušvelnina oro erdvės ribojimus bepiločiams orlaiviams, jau bando šią technologiją realiomis sąlygomis, tačiau tai vis dar laikoma bandomaisiais projektais“, – sako P. Vėželis.

Pasiteiravus apie bepiločio drono kainą, pašnekovas aiškina, kad dronų kainos priklauso nuo jų atliekamų funkcijų, tipo, drono nešamų kamerų ir kitų parametrų. Jų kainos apytiksliai gali svyruoti nuo 40 eurų iki 150 tūkst. eurų. Plačiomis šių įrenginių naudojimo galimybėmis besidomintis pašnekovas turi įsigijęs apie 30 dronų.

Daiktų internetas palengvins kasdienybę

Daiktų interneto reiškinys pasaulyje gyvuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. „Užupis Creative Cluster“ prezidentas Marius Pareščius daiktų internetą apibūdina kaip išmaniųjų technologijų panaudojimą įvairiose gyvenimo srityse.

„Pasaulyje yra daugybė įrenginių, valdomų interneto ryšiu ar išmaniuoju telefonu. Išmaniuosiuose miestuose internetu ir specialiais davikliais jau valdomas gatvių eismas, reguliuojami automobilių srautai, gatvių ir pastatų apšvietimo sistemos. Interneto daiktai gali palengvinti ir mūsų kasdienę buitį. Pavyzdžiui, kas nenorėtų savo namuose turėti interneto ryšiu valdomo kavos aparato ar apšvietimo sistemos“, – vardija jis.

Pasak M. Pareščiaus, Lietuvoje taip pat pastebimos daiktų interneto užuomazgos. Puikūs to pavyzdžiai: sostinėje, Gynėjų gatvėje, įrengti automobilių statymo davikliai, leidžiantys kontroliuoti automobilių srautus neįgaliesiems skirtose stovėjimo vietose.

„Mano nuomone, vienas didžiausių daiktų interneto pranašumų yra ekonomiškumas. Prasidėjus masiniam daiktų interneto naudojimui, jų kainos turėtų smarkiai kristi ir tapti prieinamos daugumai gyventojų. Tačiau vis dar lieka neišspręstas saugumo klausimas, nes siekiama užtikrinti tinkamą šios sistemos apsaugą nuo interneto įsilaužėlių“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.