BELAIDŽIO INTERNETO POVEIKIS SVEIKATAI (#)

Ieva Zigmantaitė prieš vieną savaitę Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 23 s.
Reakcija individuali. pixabay.com nuotr.
Moderniųjų technologijų pažanga ir vystymosi sparta šiandien yra akivaizdi. Ore, kuriuo mes kvėpuojame, sklando daugybė įvairių rūšių ir kilmės elektromagnetinių bangų. Tokias bangas skleidžia belaidžio interneto įrenginiai, mobiliojo ryšio antenos, radijo ir televizijos ryšio antenos bei daugybė kitų prietaisų, kuriuos mes naudojame kasdien. Kokį poveikį iš tiesų šios bangos turi mūsų sveikatai, kas tiesa, o kas tik nepagrįstos prielaidos, paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas (58).
 

Elektromagnetinės bangos mus supa tūkstantmečius

Bangos, kurias skleidžia belaidžio interneto įrenginiai, egzistuoja jau kelis ar keliasdešimt milijonų metų, taigi gamtoje jos atsirado gerokai anksčiau, nei buvo išrastas pirmasis tokias bangas dirbtinai skleidžiantis įrenginys. Vienas tokių šaltinių – mums puikiai pažįstamas žaibas. Tiesa, skleidžiamų bangų, kurios atsiranda žaibo iškrovos metu, stiprumas yra gerokai didesnis nei kasdien mūsų aplinkoje esančių įrenginių. „Tad, jei šios bangos iš tiesų turėtų ne tik baimės, bet ir kitą stiprų neigiamą poveikį mums, ar nebūtų to pajutę visi atsidūrusieji netoli žaibo iškrovos vietos?“ – retoriškai klausia pašnekovas (nuotr. dešinėje), kuris pagal specialybę yra biochemikas.
 
Bangų poveikis organizmui priklauso nuo jų dažnio ir ilgio. Kuo bangos trumpesnės ir kuo didesnis jų dažnis, tuo jos skvarbesnės. Vienos tokių yra rentgeno spinduliai ar gama spinduliavimas, kurių bangų ilgis labai trumpas, o jų dažnis ir skleidžiama energija milžiniški. Būtent dėl šios priežasties bangos yra labai skvarbios ir gali sukelti gyvų organizmų mutacijas ar net žūtį. Radijo, mobiliųjų įrenginių, belaidžio interneto bangos yra gerokai ilgesnės, o jų dažnis gerokai mažesnis, todėl jų poveikis stipriai skiriasi nuo rentgeno spindulių. Tiesa ta, kad belaidžio interneto įrenginių skleidžiamos bangos yra vienos silpniausių, o kuo toliau esame nuo įrenginio, tuo jų poveikis mažesnis.
 
Reakcija individuali
„Nustatyti, kodėl žmogui skauda galvą, kodėl jo oda sudirgusi ar emocinė būsena pakitusi, yra be galo sudėtinga.“
 A. Kutanovas.
Nors belaidžio interneto įrenginių skleidžiamos bangos silpnesnės, jos visgi prasiskverbia per mūsų audinius. Kyla klausimas, ką tai reiškia mums. Kadangi bangų ilgis palyginti didelis, o dažnis mažas, jokių pakitimų mūsų organizme jos nesukelia. Vis dėlto reikėtų paminėti, kad į elektromagnetines bangas, kaip ir į bet kokius kitus veiksnius, organizmo reakcija gali būti skirtinga. „Tai, ką jaučia vienas žmogus, gali visiškai neturėti įtakos kitam, ir atvirkščiai“ – pasakoja A. Kutanovas. Tad ir į elektromagnetinius laukus žmogaus reakcija yra individuali. Dauguma žmonių nejaučia šių laukų, tačiau teigti, kad nėra nei vieno žmogaus, kuriam elektromagnetinės bangos turi poveikį, taip pat yra per drąsu. Todėl turime stebėti savo organizmą, savijautą ir išorinius veiksnius, kurie daro mums įtaką. Mobiliųjų technologijų ir jų ryšiui palaikyti būtinų bangų priešininkai kartais įvardija neigiamą šių bangų poveikį žmogui. Tai galvos skausmas, odos sudirgimas, nerimas ar netgi depresija. Vis dėlto dauguma ekspertų abejoja, kad simptomai atsiranda dėl „Wi-Fi“ ar panašių įrenginių ir jų skleidžiamų bangų, nes oficialių tyrimų, įrodančių, kad belaidžio interneto įrenginių skleidžiamos bangos turi neigiamą poveikį sveikatai, nėra. „Nustatyti, kodėl žmogui skauda galvą, kodėl jo oda sudirgusi ar emocinė būsena pakitusi, yra be galo sudėtinga. Mus kasdien veikia daugybė aplinkos veiksnių, mes kasdien valgome skirtingą maistą, oras keičiasi kelis kartus per dieną, patiriame stresą, girdime triukšmą, tad priežasčių atsirasti galvos skausmui daugybė“, – tikina pašnekovas.
 
Nekaltinkime nekaltų dėl mūsų savijautos

Visi įrenginiai, skleidžiantys „Wi-Fi“ bangas, turi būti sertifikuoti ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus bei standartus, kaip ir bet kurie kiti elektronikos prietaisai. Tikimybės, kad sugedęs prietaisas pradės spinduliuoti sveikatai pavojingas bangas, praktiškai nėra. Prielaidos, kad pigesni įrenginiai skleidžia pavojingesnes bangas nei brangūs, taip pat nepagrįstos. Brangesni prietaisai galbūt ilgiau veikia, jų skleidžiamos bangos pasiekia toliau esančius kompiuterius ar duomenų srauto perdavimas yra greitesnis, tačiau sąsajos su poveikiu žmogaus organizmui tai neturi. Be abejonės, pastebėjus prietaiso veikimo pasikeitimą ir, svarbiausia, savijautos pokyčių būnant šalia jo, reikėtų įvertinti, ar jis dar tinkamas naudoti, o geriausia tiesiog tinkamai jį likviduoti tam skirtose vietose.
 
Vertinant savo savijautą, svarbu nepamiršti ne tik elektromagnetines bangas skleidžiančių šaltinių, bet ir transliuojančių kitokias bangas, pavyzdžiui, įvairių triukšmo šaltinių, skleidžiančių mechanines garso bangas. „Žmonės, manantys, kad belaidžio interneto bangas spinduliuojantys įrenginiai yra mūsų priešas, turėtų žinoti, kad jiems kenksmingesnis yra paprasčiausias triukšmas“, – šypsosi A. Kutanovas. Jei pažvelgsime kelis tūkstantmečius atgal, suprasime, kad triukšmo, t. y. garso bangų, kiekis tuo metu buvo gerokai mažesnis. Tad, vertinant šių dienų aplinką ir mūsų savijautą pagal ją, reikėtų ieškoti tikrųjų kaltininkų, o ne pulti tuos, kurie yra sudėtingiausi ir be specialių žinių mažiausiai suprantami.
 
„Kartais keliolika minučių pasivaikščiojimo parke arba ramybės tyliame kambaryje, gali būti puikus vaistas nuo galvos skausmo ar dėmesio koncentracijos stokos. O įtakos tai, kad ir parke, ir kambaryje sklando „Wi-Fi“ ar kitos panašios elektromagnetinės bangos, tų vaistų efektyvumui neturės“, – pabaigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai