ATVERIAMOS NAUJOS VERSLO GALIMYBĖS JAPONIJOS IR RYTŲ RINKOJE (#)

Kornelija Viečaitė prieš 2 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 32 s.
Robertas Čiočys Asmeninio albumo nuotr.
Dar šią vasarą tarp Europos Sąjungos ir Japonijos pasirašyta laisvosios prekybos sutartis, Europos šalių verslams atsiveria iki šiol neregėtos galimybės bendradarbiauti su viena pajėgiausių ekonomikų pasaulyje.

G. KoryznaLietuvos ir Japonijos ekonominiai ryšiai sparčiai stiprėja: Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, dvišalė prekybos apyvarta pernai padidėjo 92,6 proc. ir siekė jau 168 mln. eurų. Lietuvos patrauklumą Japonijos ir apskritai Rytų rinkų investuotojams bei bendradarbiavimo galimybes pakomentavo „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna (nuotr. kairėje), asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka (nuotr. dešinėje) ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ advokatas Robertas Čiočys.

Suklusti turėtų IT, inžinerijos ir finansinių paslaugų startuoliai

Natūralu, kad Rytų investicijas labiausiai traukia rinkos, kurios Lietuvoje išvystytos geriausiai. Taigi tikimasi, kad daugiausia dėmesio sulauks technologinių ir finansinių sričių startuoliai.
„Tai būtų mechaninė inžinerija, elektronikos inžinerija ir finansinės, informacinių technologijų paslaugos“, – vardija G. Koryzna. P. Vertelka sako, kad Japonijos ir Rytų rinką taip pat domina IT ir paslaugų vystymo bendrovės, kurios gali individualiai suprogramuoti užsakymą ar produktą. Japonijoje tos paslaugos gerokai brangesnės nei Lietuvoje, o kokybe lietuviškos paslaugos nenusileidžia. „Potencialiai Japonijos užsakovams esame labai geri partneriai, nes už mažesnes išlaidas jie gali gauti kokybišką produktą“, – teigia jis.
Be to, akivaizdžiai didelis ir Lietuvos duomenų centrų potencialas. Geografinė Lietuvos vieta puikiai tinka duomenų centrams vystyti. „Susitikimo metu Ūkio ministerijoje paaiškėjo Japonų susidomėjimas šia tema“, – priduria G. Koryzna.

R. Čiočys pabrėžia rizikos kapitalo įmonių aktualumą: japonų bendrovė „Softbank“ šiemet apdovanota kaip aktyviausias investuotojas į rizikos kapitalą pasaulyje, todėl nieko keista, kad japonai žvalgosi tai plėtoti ir Europoje. G. Koryzna atkreipia dėmesį, kad Rytų verslininkai į Lietuvą dairosi dėl įėjimo į ES rinką. „Lietuva gali tapti vartais Japonijos arba Kinijos įmonėms, siekiančioms įsteigti gamybinę arba paslaugų bazę Lietuvoje, o kadangi iš Lietuvos atsiveria visa ES rinka, aptarnauti ir ją“, – investuotojų požiūrį dėsto jis.

Investicinis klimatas patrauklus

Pasak R. Čiočio, investicijų iš Rytų nedaug, nes Lietuva yra maža rinka. Jis situaciją palygina su Lenkija, kur veikia ir Japonų bankai, ir logistikos, ir statybos įmonės. P. Vertelka sako, kad nedidelės Japonijos investicijos nėra blogos Lietuvos ekonominės aplinkos pasekmė. „Tai veikiau žinomumo, prisistatymo ir pažinimo klausimas. Japonų įmonės dažnai būna pasaulinio žinomumo, padalinių turinčios įvairiuose pasaulio kraštuose. Lietuva nėra niekuo prastesnė. Kuo daugiau bus tokių verslo misijų, susitikimų ir pokalbių, tuo lengviau tai bus pasiekiama“, – įsitikinęs jis. Didelę įtaką turi Azijos šalių, tokių kaip Kinijos ir Japonijos, politiniai sprendimai ir politinis palaikymas.

Daugiau galimybių bendradarbiauti

Sutartis tarp ES ir Japonijos pasirašyta tik prieš keletą mėnesių, tad daug investicijų iš Japonijos Lietuvoje dar nėra. Dabartinį etapą P. Vertelka įvardija kaip pažintinį, nes abi pusės kol kas nėra gerai susipažinusios su viena kitos investiciniu klimatu. „Tokia situacija natūrali, nes Lietuva kol kas nėra Japonijos tikslinė geografinė rinka“, – sako jis. Vis dėlto pašnekovas pastebi, kad ateities perspektyvos numatomos gana aukštos. Tad lietuviški iniciatyvūs startuoliai turėtų suklusti ir pagalvoti, ką galėtų pasiūlyti stipriems naujiems partneriams.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai