ARBATPINIGIAI – ĮPROTIS AR ETIKETO ŽENKLAS? (#)

Inga Rauluševičienė prieš 10 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 16 s.
Arbatpinigiai – dovana, atsidėkojimas už malonų aptarnavimą. Pexels.com nuotr.
Vakarų šalyse arbatpinigių kultūra, regis, savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto Lietuvoje šis klausimas kartais neduoda ramybės ir verčia susimąstyti, kas vertas arbatpinigių ir kiek jų palikti. Vyraujančias tendencijas ir etiketo normas mėgina atskleisti knygų autorė, lektorė, stiliaus ir etiketo konsultantė Alvyda Jasilionytė, o savo patirtimi dalijasi Marijampolės restorano „PJazz“ vadovė Erika Kurtinaitė ir projekto „Eco-Soap Bank Cambodia“ vadovė Greta Puodžiūnaitė.
 
Arbatpinigiai JAV – visuomeninė norma

Remiantis žurnalisto Martino Armstrongo atliktu tyrimu „Kas verti arbatpinigių?“, išryškėjo tam tikros arbatpinigių kultūros tendencijos. Daug JAV darbuotojų pasikliauja savo klientų dosnumu, kuris padeda parsinešti į namus pakankamai pinigų sumokėti sąskaitoms. Esant tradiciškai žemiems atlyginimams aptarnavimo sektoriuje, arbatpinigiai restoranuose ir kavinėse yra tapę visuomenine norma. Naujausia „YouGov“ apklausa parodė, kad 44 proc. žmonių pritaria šios sistemos panaikinimui, ją pakeičiant geresnių atlyginimų mokėjimu (36 proc. žmonių pritaria arbatpinigiais paremto modelio išsaugojimui). Kalbant apie profesijas, kurios laikomos labiausiai nusipelniusiomis arbatpinigių, 71 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai restoranų darbuotojai. Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai, tokie kaip maisto išvežiotojai, barmenai, viešbučių portjė, dominavo sąrašo viršūnėje, išrinkti daugumos apklaustųjų.
 

 
Arbatpinigių kultūra nesiskiria nuo trečiųjų šalių

Pasidomėjus apie arbatpinigių kultūros skirtumus JAV ir Lietuvoje bei trečiosiose šalyse, tokiose kaip Tailandas, Kambodža, Šri lanka, Filipinai ir Vietnamas, nevyriausybinių organizacijų sveikatingumo skatinimo programos „Eco-Soap Bank Cambodia“ vadovė išskiria pagrindinius aspektus.

„Susiformavusi arbatpinigių kultūra mažai išsivysčiusiose šalyse nelabai kuo skiriasi nuo aptarnavimo sektoriaus Lietuvoje, nes tai lemia požiūris į aptarnaujantįjį personalą, tos šalies pragyvenimo lygis, paties kliento finansinė situacija ir tai, kiek investuojama į pačių darbuotojų kvalifikaciją. Daugiau rūpinamasi klientais turistais, jiems rodomas išskirtinis dėmesys, greitas aptarnavimas, patarimai. Dažniausiai arbatpinigių paliekama tik 5 procentai. Turtingose šalyse arbatpinigių paliekama visur, kur aptarnaujama: restoranuose, viešbučiuose, netgi masažo salone. JAV Niujorko restoranuose ir kavinėse susiklosčiusi padėtis, kad klientas privalo palikti 15 proc. arbatpinigių, nesvarbu, kokio dydžio yra sąskaita, o nepalikti arbatpinigių reiškia nepagarbą, neįvertinimą ir netgi gresia draudimu apsilankyti dar kartą. Vyrauja požiūris, kad jeigu klientas leidžia sau finansiškai užsisakyti ką nors iš valgiaraščio toje maitinimo vietoje, tai gali sumokėti ir atitinkamą arbatpinigių sumą“, – teigia G. Puodžiūnaitė (nuotr. dešinėje).
 
Provincijoje arbatpinigių kultūrą formuoja požiūris

Vis dėlto E. Kurtinaitė (nuotr. kairėje) atkreipia dėmesį: „Išsivysčiusi tokia kultūra, kad žmonės palieka arbatpinigių. Arbatpinigiai nepriklauso nuo sąskaitos dydžio, jų suma nenustatyta ir nepridedama prie klientui išrašomų sąskaitų, tai greičiau yra individualus požiūris į aptarnaujantįjį personalą. Nėra pastebėtos tendencijos, kad didesnę arbatpinigių sumą paliktų būtent iš užsienio ar sostinės atvykę klientai, bet juntamas kokybiško aptarnavimo poreikis ir su tuo susijęs personalo vertinimas. Restoranas nesvarsto apie fiksuotos arbatpinigių išraiškos procentais įvedimą, nes tai pakenktų įvaizdžiui, galbūt net sumažėtų klientų, nes provincijose rekomendacijos sklinda iš lūpų į lūpas.
 
Arbatpinigiai prilygsta dovanai

A. Jasilionytė (nuotr. dešinėje) paaiškina, kad pagal egzistuojančias etiketo tradicijas nebūtina visada palikti arbatpinigių. Tai priklauso nuo paties lankytojo norų ir galimybių.
„Su nauja karta, kuri įsiliejo į darbo rinką, pastebiu ir daugiau mandagių žmonių, taip pat ir daugiau šiurkščių, dominuojančių.“
A. Jasilionytė.
„Arbatpinigiai – dovana, atsidėkojimas už malonų aptarnavimą, darbuotojo dedamas pastangas ir galbūt jūsų papildomų norų tenkinimą. Tai jūsų sprendimas, kiek palikti arbatpinigių: 5, 10, 15, 20 ar 25 proc. nuo sąskaitos. Tai taip pat priklauso ir nuo to, kiek prašmatnus restoranas ar tik kavinė. Pas mus yra fiksuotas darbo užmokestis ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalime numatyti, kad dalį atlyginimo žmogus susirinks iš arbatpinigių. Jei geriamas tik puodelis kavos ar arbatos, tai arbatpinigių neprivalote palikti ir nebus nusižengta jokioms etiketo taisyklėms, nebent patys norite palikti arbatpinigių“, – dėsto etiketo konsultantė.

Pašnekovė pabrėžia, kad bėgant metams Lietuvos gyventojai vis ryškiau dalijasi į dvi stovyklas. Vis dėlto auga dalis žmonių, kurie aptarnavimo sektoriaus profesijas ima vertinti labiau.

„Su nauja karta, kuri įsiliejo į darbo rinką, pastebiu ir daugiau mandagių žmonių, taip pat ir daugiau šiurkščių, dominuojančių, kurie elgiasi taip, tarsi jiems visi aplinkui kažką skolingi ir privalo patarnauti. Manau, tai lėmė mūsų ekonominė situacija, etinis reliatyvizmas, kai į kitą asmenį žiūrima kaip į priemonę, kiek tas asmuo man naudingas ir reikalingas, kiek pasipelnysiu, ar parodysiu savo valdžią ir galią. Tačiau yra kita grupė labai jautrių ir dėmesingų, atsakingų jaunų visuomenės narių. O tai labai džiugina, nes turi vilties, kad visuomenė judės į priekį“, – teigia A. Jasilionytė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai