DIDŽIŲJŲ DUOMENŲ NAUDA VERSLUI (#)

Kornelija Viečaitė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 8 s.
Rasa Švelnikaitė-Pieslikė. Asmeninio albumo nuotr.
Užsukus į bet kurią interneto svetainę, jau tapo įprasta paspausti varnelę ir sutikti su atsinaujinusia slapukų politika. Tai yra vienas iš būdų kaupti duomenis. Šiais metais žodžių junginys „didieji duomenys“ (angl. big data) buvo itin madingas. Objektyviau į didžiųjų duomenų naudą, naudojimo būdus ir galimus pavojus pažvelgėme su skaitmeninės reklamos agentūros „Ad Fingers“ eksperte Rasa Švelnikaite-Pieslike, kuri lapkričio pabaigoje apie didžiuosius duomenis kalbėjo ir konferencijoje „TEDxKaunas“.
 
Verslo įrankis

Kiekviena organizacija apie kiekvieną iš mūsų kaupia informaciją, tik, tarkime, dantų gydytojo ar tokių gigantų kaip „Google“ kaupiamų duomenų mastai nepalyginamai skiriasi. 2018 m. gegužę įsigalios Europos Sąjungos reglamentas, skirtas asmeniniams duomenims apsaugoti ir leisti vartotojams patiems nuspręsti, ar organizacija gali naudoti jų duomenis, ar ne.

„Reglamento tikslas – kad organizacijos galvotų, kokius duomenis kaupia, ir užtikrintų duomenų nutekėjimo bei netinkamo naudojimo prevenciją, – aiškina R. Švelnikaitė-Pieslikė. – Taip vartotojai galės nuspręsti, ar nori leisti savo duomenis naudoti, kaupti bei jais disponuoti ir kokie yra tie naudojami duomenys. Taip pat bus galimybė vėliau tą sutikimą atšaukti.“
 
Efektyviau atliekamos operacijos
„Naudodami didžiųjų duomenų kaupimo ir analizės įrankius, sukaupiame labai daug suasmenintos informacijos.“
R. Švelnikaitė-Pieslikė.
„Didieji duomenys pritaikomi vis platesnėse srityse bei įvairiuose įmonių skyriuose ir gali padėti išspręsti labai daug problemų“, – įsitikinusi pašnekovė. Visų pirma, jie padeda suprasti, kaip elgiasi potencialus darbuotojas, kokią informaciją apie save atiduoda. Taip galima tikslingiau atsirinkti darbuotoją, suprasti, kas jį motyvuoja, kaip jam padėti būti motyvuotam, kaip suvaldyti rizikas, jei jis yra nusiminęs arba jam nesiseka darbe ir pan.

„Taip pat didieji duomenys gali padėti rinkodaros skyriui tikslingiau investuoti į tikslinės auditorijos pasiekimą ir žinutės jiems ištransliavimą ar verslo plėtros krypčiai pasirinkimą, – sako R. Švelnikaitė-Pieslikė ir pabrėžia, kad įmonės sukaupia labai daug informacijos, bet ne visos moka ją išnaudoti ir ne visos žino, kaip tinkamai ją interpretuoti: – Naudodami didžiųjų duomenų kaupimo ir analizės įrankius, sukaupiame labai daug suasmenintos informacijos. Prekybos centrai, įrenginių gamintojai tam ir išnaudoja didžiuosius duomenis.“
 
Pagerina vartotojų patirtį

„Jeigu verslas turi interneto svetainę ir bent vieną pirkėją, jis jau turi duomenų ir gali juos panaudoti verslo tikslams“, – dėsto reklamos agentūros „Ad Fingers“ ekspertė ir priduria, kad taip galima suteikti geresnę patirtį ir kokybiškesnį produktą. Duomenys yra nuasmeninti ir kaupiami tam, kad juos išanalizavus kita pirkėjo patirtis būtų patobulinta, būtų lengviau rasti ieškomą daiktą ar informaciją. Kaip pavyzdį R. Švelnikaitė-Pieslikė pateikia traktorius gaminančią bendrovę „John Deere“, kuri iš ant gaminių esančių jutiklių renka duomenis ir juos analizuodama padeda ūkininkams geriau bei efektyviau išnaudoti įrangą, numatyti, kur, kada ir ką geriausia sėti.
 
Gali kainuoti reputaciją

Naujausia tendencija didžiųjų duomenų horizonte šiuo metu yra dilema, kaip išlaikyti gerą organizacijos vardą, kurį lengva susitepti netinkamai naudojant didžiuosius duomenis. Štai 2016 m. buvo įsilaužta į „Spotify“ duomenų bazes ir nutekinta informacija apie asmeninius vartotojų duomenis: el. pašto adresai, prisijungimo vardai ir kt. Įmonė „Uber“ taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad ilgai slėpė duomenų nutekėjimą. „Dažniausiai taip nutinka, kai su duomenimis elgiamasi netinkamai ar neužtikrinamas jų saugumas“, – teigia pašnekovė. Kaip vieną iš suasmeninimo proceso nesusipratimų, susijusių su neapgalvotu duomenų naudojimu, ji pateikia prekybos centrų tinklo „Target“ atvejį, kai vienai šeimai pradėtos siūlyti prekės kūdikiams ir vaikams. Nepilnametė dukra šeimoje pasirodė esanti nėščia, o pagal jos pasikeitusius pirkimo įpročius prekybos centras numatė šias permainas anksčiau nei paauglės šeima ir siūlė atitinkamas prekes.
 
Kokie skirtumai mažam ir dideliam verslui?

„Galimybės gauti ir kaupti duomenis visiems vienodos, skiriasi tik tai, kaip organizacijos duomenis apdoroja, struktūrina ir panaudoja“, – tikina R. Švelnikaitė-Pieslikė. Kai kuriais atvejais mažas verslas, turėdamas mažiau duomenų, gali juos išanalizuoti konkrečiau ir padaryti gilesnes įžvalgas, o kartais atvirkščiai – mažam verslui pritrūksta įrankių, kuriuos sau gali leisti didelės organizacijos.

„Duomenų specialistų rinkoje kol kas nėra labai daug, tad mažai organizacijai turėti specialistą, dirbantį tik su duomenimis, gali būti nemaža našta, – įsitikinusi pašnekovė. – Dabartinėmis sąlygomis jaunam verslui lengviau išvengti klaidų ar mokytis, nes informacijos pilna internete, vyksta konferencijos, žmonės dalijasi patirtimi įvairiose dirbtuvėse, didelių investicijų ne visada nereikia, tad rekomenduoju klausytis vartotojų, ką jie daro ir ko nori, bei nepamiršti kritiško mąstymo ir kūrybiškumo.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai