„JAUNO VERSLO BAROMETRAS 2017“ – PELNAS MAŽĖJA, OPTIMIZMAS AUGA (#)

Agnė Karčiauskaitė prieš 10 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 33 s.
„Jauno verslo barometras 2017“ – pelnas mažėja, optimizmas auga Pexels nuotr.
Nors pelningai dirbančių jaunų įmonių procentas 2017 metais sumažėjo, jų vadovų optimizmas, kad netrukus įmonė pradės veikti pelningai, išaugo. Tai rodo „Luminor“ užsakymu atliktas tyrimas „Jauno verslo barometras“.

Planuoja pardavimų augimą

Penktus metus iš eilės atliekamu tyrimu siekiama įvertinti, kaip per pastaruosius metus keitėsi jaunų įmonių, veikiančių nuo 12 iki 24 mėn., veiklos rezultatai, nuotaikos bei lūkesčiai artimiausiai ateičiai. Gauti duomenys atskleidė nuosaikias, bet kiek labiau optimistines jaunų įmonių vadovų nuotaikas.
„Padidėjęs jauno verslo optimizmas nestebina. Verslo lūkesčiai remiasi į patikimą makroekonominį pagrindą: Lietuvos ekonomikos plėtra yra sparčiausia per pastaruosius penkerius metus, atsigavo kertinės eksporto rinkos, palūkanų normos vis dar prirakintos istorinėse žemumose, atlyginimai kyla sparčiausiai nuo „prieškrizinių“ laikų, didėja gyventojų perkamoji galia, o tai reiškia augsiantį vartojimo apetitą ir solidžius užsakymus prekėms bei paslaugoms“,– sako „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Palyginus su praėjusių metų rezultatais, šiemet fiksuojama didesnė dalis tų, kurie planuoja savo pardavimų apimties augimą. Jei 2016 metais tik 36 proc. jaunų įmonių vadovų tikėjosi, kad per ateinantį pusmetį įmonės pardavimai augs, 2017-aisiais tokį lūkestį išsakė 53 proc. vadovų. Stabilių pardavimų tikėjosi 35 proc. (2016 m. – 42 proc.), o pardavimų mažėjimo 9 proc. (2016 m. – 5 proc.).

Augo ir išlaidų eilutės

Šiemet sumažėjo pelningai dirbusių įmonių ir padidėjo neturinčių pelno, bet save išlaikančių verslų. 2016 m. pelningai dirbančios nurodė 66 proc. įmonių, šiemet tokių įmonių kiek mažiau – 53 proc. Nuo 27 proc. pernai, iki 36 proc. šiemet išaugo pelno negaunančių, tačiau save išlaikančių įmonių skaičius. Nuostolingai dirbančių įmonių kiekis padidėjo trimis procentinėmis dalimis – nuo 6 iki 9 proc.

„Pelnus Lietuvos įmonėms šiemet karpė reikšmingai išsipūtusios išlaidų eilutės. Pirmiausia, žinoma, išaugusios darbo sąnaudos. Šiais metais, įmonėms didinant veiklos apsukas, sekli Lietuvos darbo rinka negali patenkinti darbuotojų poreikio. Įtampa darbo rinkoje yra pasiekusi virimo tašką, o darbuotojų trūkumą dar labiau paaštrino šiemet išaugę emigracijos mastai“, - teigia I. Genytė-Pikčienė.

Pasak „Luminor“ vyriausiosios analitikės, kitas svarbus veiksnys, didinęs pramonės įmonių išlaidas – kryptį pakeitę importuojamų žaliavų kainų vektoriai. Jei 2016 m. pradžioje fiksuotas naftos ir jos produktų kainų dugnas, o daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, tai šiemet gamintojai susidūrė su visai kitokia išlaidų aplinka. Per metus kilo daugelio žaliavų kainos – pradedant naftos, baigiant žaliavinio pieno supirkimo, Lietuvoje šoktelėjusia daugiau nei pusantro karto. „Tačiau įmonės, siekdamos palaikyti savo produkcijos bei paslaugų konkurencingumą, neskuba iškart kelti kainų ar kelia jas nuosaikiau, todėl ir tenka tenkintis mažesniais pelnais“, – konstatuoja I. Genytė-Pikčienė.

Sumažėjęs pelningai dirbančių įmonių skaičius gali būti susijęs ir su tuo, kad šiais metais fiksuojama daugiau naujų įmonių, turinčių 1-2 darbuotojus. Tokių įmonių procentas nuo 45 proc. 2016-aisiais padidėjo iki 65 proc. 2017-aisiais.

„Tam įtakos turėjo teisinės mokestinės bazės pokyčiai – nuo 2017 m. keitėsi verslo liudijimų apmokestinimo tvarka, daugelyje veiklų buvo pakeltos verslo liudijimo kainos, o tai galėjo paskatinti savarankiškai dirbančius asmenis rinktis juridinio asmens statusą“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Tuo tarpu 3-5 darbuotojus turinčių įmonių procentas per metus krito nuo 30 iki 24 proc., 6-9 darbuotojus turinčių įmonių – nuo 13 iki 8 proc., o daugiau nei 10 darbuotojų turinčių bendrovių sumažėjo nuo 12 iki 3 proc.

Be to, padaugėjo (nuo 31 proc. iki 46 proc.) mažesnę apyvartą, iki 15 tūkstančių, turinčių įmonių. Taip pat atsirado daugiau įmonių (nuo 14 iki 18 proc.), kurių apyvarta siekia 15 000-30 000 eurų. Labiausiai krito didesnę nei 61 tūkst. eurų apyvartą turinčių įmonių procentas – nuo 26 iki 11 proc.

Įvyko struktūrinių pokyčių

Remiantis tyrimo duomenimis, taip pat pasikeitė įmonių veiklos sričių proporcijos: labiausiai augo profesinės, mokslinės ir techninės veiklos verslų (nuo 8 iki 15 proc.), o didžiausias kritimas fiksuojamas periodinio vartojimo prekių ir paslaugų (nuo 45 iki 26 proc.) bei finansų srities (nuo 11 iki 6 proc.) įmonių.

„Tokie struktūriniai pokyčiai smulkaus verslo lygmenyje yra sveikintini. Kol kas Lietuvos eksporto liūto dalis – žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės prekės ir paslaugos, kurių sėkmę didele dalimi lemia kaina. Tačiau siekiant išlikti konkurencingais tarptautinės arenos žaidėjais ilguoju laikotarpiu – to neužtenka. Kylant darbo išlaidoms, kaina konkuruoti negalėsime jau labai greitai. Iki tol būtina keisti eksporto asortimentą į aukštesnės pridėtinės vertės ar nišines prekes bei paslaugas“, – tvirtina vyriausioji analitikė.

Kitais klausimais naujų verslų vadovai ir savininkai išlieka nuosaikūs ir stabilūs. Panašiai kaip ir praėjusiais metais, dauguma jų neplanuoja keisti darbuotojų skaičiaus, o kiek daugiau nei ketvirtadalis ketina didinti samdomų darbuotojų skaičių. Rezultatai šioje srityje labai nesiskiria ir nuo gautų 2016 m. atlikto tyrimo metu. Verslo plėtros būdai taip pat išlieka stabilūs – dažniausiai planuojamas esamų produktų ir paslaugų pardavimų didinimas bei naujų produktų ir paslaugų įvedimas.

Verslo finansavimo srityje reikšmingai padaugėjo įmonių, kurios planuoja pasinaudoti specialia mažų verslų finansavimo programa (nuo 5 iki 12 proc.), o naudotis banko paskola ketina 15 proc. įmonių (buvo 10 proc.). Tačiau populiariausiu finansavimo šaltiniu išlieka vidiniai įmonės resursai.

Vertinant verslo geografiją, ir toliau pirmauja Vilnius ir Vilniaus apskritis, kur yra įsikūrusios apie pusė visų jaunų įmonių.
„Luminor“ užsakymu tyrimą atliko bendrovė RAIT. Jo metu apklausta 312 įmonių, veikiančių 12-24 mėnesius, vadovai arba savininkai. Apklausa vykdyta nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki spalio 3 d

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai