LIETUVA TURI IŠMOKTI GIRTIS (#)

Inga Rauluševičienė prieš 4 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 18 s.
„BZN start“ įkūrėja ir inovacijų ekspertė Živilė Baubonienė. Asmeninio albumo nuotr.
Inovacijos – šių dienų populiariausia sąvoka politikos ir verslo srityse. Rodos, turime tiek daug laimėjimų ir atradimų, bet visgi ko dar mums trūksta, kad sulauktume pripažinimo? Verslo portalo „BZN start“ įkūrėja ir inovacijų ekspertė Živilė Baubonienė sako: „Pagrindiniai aspektai link inovatyvios šalies kūrimo – tai kryptingas išteklių sutelkimas ten, kur pirmaujame ir jau turime sukaupę žinių, patirties, švietimo reformos. Didelę įtaką sudaro tinkama informacijos sklaida, pačios visuomenės požiūris ir pozityvi nuotaika. Jais galima pasiekti ypač permainingų rezultatų Lietuvai.“
 

Pasiekimams neužtektų knygų

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje sukuriama daugiau kaip 1 proc. BVP iš biotechnologijų, o Lietuvos lazerių pramonė užima 10 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos. Pirmaujame Europoje pagal 4G ryšio prieinamumą. Kasmet Lietuvos verslas tampa pasaulinės sėkmės pavyzdžiu, pasiekimai kosmoso srityje, minios finansavimo platformose pritraukiant kapitalo tradiciniu būdu ir pasinaudojant ICO. Lietuva ypač patraukli finansinių technologijų sektoriui dėl savo lanksčios reguliavimo sistemos, nes siūlo vieną greičiausių licencijavimo procesų tarp Europos Sąjungos valstybių bei pasaulinio lygio informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrų.

„Esame labai inovatyvi šalis ir greičiausiai patys nustebtume, jei žinotume visus technologinius ar kitų produktų pasiekimus, kuriuos yra sukūrę patys lietuviai ar bent jau prisidėję prie įdiegimo proceso. Nors esame maža tauta, tačiau prisilietę esame prie visko, net prie kultinio šiuo metu žymiausios pasaulyje humanoidės Sofijos kūrimo prisidėjo lietuvaitis. Jei tektų surašyti visus pasiekimus, mums neužtektų net didžiausios knygos!“ – tikina Ž. Baubonienė.
 
Turime išmokti girtis

Tai kodėl mes garsiai apie tai nesigiriame ir nekalbame? Pašnekovės teigimu, be nuolatinės informacijos sklaidos, inovatyvios šalies karūnos mes niekada neužsidėsime: „Kuo daugiau žinomumo apie laimėjimus, inovacijas, pasiektus tikslus, tuo greičiau artėsime prie Lietuvos, kaip inovacijų šalies, titulo, o pokyčių atradimas ir jų inicijavimas paskatins tapti pirmaisiais Europoje ar pasaulyje ir sukurs savaime draugiškos bei inovatyvios šalies veidą.“
Verslininkė taip pat pabrėžia: „Verslas, jausdamas bendrą nuolatinę inovacijų sklaidą iš valdžios institucijų, mokslo ir verslo, daug greičiau persiorientuos, pradės ieškoti inovatyvių sprendimų, kurie prisidės prie efektyvumo didinimo, papildomos vertės sukūrimo, didinant produktų konkurencingumą ir eksporto galimybes.“
 
Remtis sėkmės pavyzdžiais

Lietuviai pagaliau ima suvokti, kad idėjas kuria ne mašinos ar įranga, o žmonės, ką jau seniausiai suprato Skandinavijos šalys, reformavusios savo švietimo modelius. Vienas iš inovatyvių sėkmės pavyzdžių, kurį pamini Ž. Baubonienė, daugiau nei vienus metus inovatyviausia pripažinta šalis – Pietų Korėja, kurioje puikiai suformuotas verslo ir šalies požiūris. Didelę įtaką tam turėjo istoriškai susiklosčiusi ekonominė situacija, tačiau svarbu pats šios šalies inovatyvus požiūris ir įgyvendinamos idėjos. Pavyzdžiui, Seulo oro uoste visiems tranzito keleiviams siūlomos įvairios trukmės nemokamos ekskursijos aplankyti Seulo įžymybėms, pažinti istorijai, kultūrai, inovatyviausioms įmonėms ir t. t. Taip išnaudojamos galimybės, komunikuojama, reprezentuojamas miestas, kuriama vertė, turistai nori sugrįžti atgal, o šalis šitaip uždirba papildomų pajamų. Oro uostas visus keleivius kviečia nemokamai apsilankyti amatų centre, supažindina su tradicijomis ir siūlo patiems pasigaminti tradicinį suvenyrą, užuot tik suteikus prieigą prie „Wi-Fi“.

„Jų inovacijų sėkmės paslaptis – gebėjimas įtraukti kitus patiems kurti papildomą vertę. Lietuva taip pat gali pasiūlyti idėjų viešose vietose, kur yra daug turistų. Juos įtraukiant į veiklas, būtų sukurtas neįkainojamas grįžtamasis ryšys. O veikla ir išlikęs įspūdis priverstų lankytojus dirbti advokatais, kurie skleistų žinią“, – teigia Ž. Baubonienė.
 
Sukurti sąlygas visuomenės iniciatyvoms
„Pirmiausia reikėtų viduje kiekvienam iš mūsų patikėti, kad mūsų šalis unikali ir turime kuo didžiuotis.“
Ž. Baubonienė.
„Esminis inovacijų kūrimo pamatas – suteikti galimybę visuomenei prisidėti prie jų kūrimo, sudaryti tam tikras galimybes, leisti sukurti vertę ir nesvarbu, ar tai būtų kavinės, sporto klubo, muziejaus lankymas. Kiekvieni metai rinkai atneša daug pokyčių, ateina nauji verslo modeliai, kurie leidžia kiekvienam suinteresuotam asmeniui prisidėti asmeninėmis žiniomis, gebėjimais ir entuziazmu“, – svarsto pašnekovė ir pabrėžia, kad šiuo metu gyvename dalijimosi ekonomikos laikotarpiu, o ateityje laukia prisidėjimo ekonomikos tarpsnis.

Prisidėjimas suvokiamas kuriant vertę, išnaudojant kiekvieno iš mūsų potencialą bei galimybes. Pastebima, kad žmonės nuolat ieško nišų, kaip galėtų prisidėti prie vienos ar kitos veiklos, ir tas poreikis labai sparčiai auga. Tik jiems dar trūksta informacijos, kur turėtų kreiptis, kad tai padarytų. Glaudesnis bendruomeniškumo ryšys gali išspręsti bendrą šalies gerovės problemą, sukurti kitokią esamą aplinką, nulemti bendrą nusiteikimą, o esamos iniciatyvos, tradicinės žodinės reklamos iš lūpų į lūpas plitimas paskatintų dar didesnį inovacijų populiarumą.

„Pirmiausia reikėtų viduje kiekvienam iš mūsų patikėti, kad mūsų šalis unikali ir turime kuo didžiuotis. Didžiausias iššūkis turėtų būti užkrėsti visus, atrasti ilgalaikių iniciatyvų“, – siūlo Ž. Baubonienė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai