VERSLININKAS ERICAS EDMEADESAS: „NESĖKMĖ YRA SĖKMĖS PRADŽIA“ (#)

Ieva Zigmantaitė prieš 7 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 9 s.
Ericas Edmeadesas Asmeninio albumo nuotr.
Norėdami versle ar karjeroje patirti sėkmę, turime nueiti tam tikrą kelią. Tik ar mums būtina patiems pereiti tą akmenimis grįstą nesėkmių kelią, ar geriau pažiūrėti, kaip klupo kiti, ir nebekartoti tų pačių klaidų? Apie tai, kaip kelią link sėkmės įveikti sklandžiau, 2018 m. vasario 2–3 d. pasakos pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis verslininkas ir rinkodaros ekspertas Ericas Edmeadesas. Jis sutiko pasidalyti išskirtinėmis įžvalgomis su „BZN start“ skaitytojais.

Susimauti versle – dar ne nuosprendis

E. Edmeadesas yra klestintis verslininkas, kuriam didžiausią džiaugsmą teikia ne jo paties laimėjimai, bet verslininkų, kuriems jis padeda, sėkmės istorijos ir nuoširdūs laiškai, pasibaigiantys žodžiu „ačiū“.

Dauguma žino, kad nesėkmės yra neatsiejama gyvenimo, darbo, verslo ir... sėkmės dalis. Tiesiog gali skirtis jų eilės tvarka. Jei patiriame nesėkmę, o paskui mus lydi sėkmė – puiku. Kiek blogiau, jei po trumpalaikės sėkmės mus užklumpa nesėkmės, kurioms nebuvome pasiruošę ir su kuriomis negalime susitvarkyti. Taigi pati sąvoka „nesėkmė“ nėra blogas dalykas, blogas gali būti tik mūsų požiūris, reakcija ir veiksmai, kurių imamės. Paklausus, ar teko patirti nusivylimų vystant savo pirmuosius verslus, E. Edmeadesas šypteli ir pradeda kone juoktis: „Būtent todėl šiandien aš galiu vesti mokymus, nes žinau daugybę būdų, kaip nereikia daryti.“

Iš tiesų literatūros, kurioje išdėstytos verslo teorijos ar praktikos, ką, kada ir kaip daryti, yra apsčiai. Ir visgi kyla retorinis klausimas, kodėl toks didelis procentas pradedančiųjų verslų žlunga ar įmonių vystomų produktų nepasiteisina? Vienareikšmiško atsakymo nėra ir negali būti, o visi samprotavimai šia tema nėra lengvi.

Vienas iš būdų, kuriuos įvardija E. Edmeadesas, yra įvairių rizikų vertinimas ir numatymas. Vėlgi ne gražus aprašymas verslo plane pagal teorinius modelius, bet praktinis požiūris ir bandymai. Panašių verslo situacijų analizavimas, klaidos, įžvalgos iš įvairių perspektyvų, konsultacijos su žmonėmis, kurie ėjo panašiu keliu, kurie žino tuos galimus staigius ir netikėtus posūkius, kurie gali neutraliai įvertinti situacijas, kurios kažkam atrodo kritinės. „Mūsų instinktai mums sako, kad jei nepasiseks, mes galime žūti, bet taip nėra. Kas blogiausia gali atsitikti nepasisekus verslui?“ – aiškina pašnekovas. Žinoma, mes galime prarasti investuotus pinigus, bet tai toli gražu ne pasaulio pabaiga.

Universiteto aplinka per saugi

Pasak E. Edmeadeso, tam tikros srities specialistams universitetinis išsilavinimas yra būtinas, pavyzdžiui, medikams, teisininkams, biologams. Tačiau verslininkams didelėje dalyje tradicinių mokymosi įstaigų sukuriama saugi augimo terpė, kuri neatspindi realios verslo aplinkos. „Be to, viskas ten vyksta labai lėtu tempu, mokytis reikia tai, kas tau įdomu ir kas ne, o po studijų baigimo pirmo kurso informacija gali būti jau visiškai nebeaktuali“, – teigia jis.

Ir daug kas prisimena, kad vadybos studento galvos skausmas yra teigiamas pažymys bei vakarėlis ketvirtadienį. Jei po vakarėlio bus sunku rašyti egzaminą, kažkaip pavyks nukelti, jei pažymys bus neigiamas, tai leis perlaikyti, o jei jau labai blogai, teks tėčiui sumokėti truputį už kurso kartojimą. Versle partneriui ar klientui tos pačios voverės, plika uodega, du kartus neįkiši.

Pasakoti istorijas

Kaip pagrindinius tradicinio mokymo įstaigų trūkumus E. Edmeadesas įvardija tai, kad ten pasakojami atskiri faktai, teorijos ar principai, kurie gražiai, palei paraštę išlygiuotu stulpeliu, išdėstomi puslapyje, tačiau nėra sujungiami į visumą. „Vardijant atskirus faktus, žmogus jų neįsimena. Tačiau, juos sujungus į istoriją, kurioje aiški įvykio pradžia, aplinka, sukeliamos emocijos, detalizuojama pabaiga, turi visiškai kitokį poveikį. Klausytojas yra įtraukiamas, nes suvokia priežastis ir pasekmes, mato bendrą situacijos paveikslą“, – apie mokymo metodus pasakoja rinkodaros ekspertas.

Galbūt todėl statistiniai duomenys, kad rugsėjo 11-osios įvykių metu žuvo 3 tūkst. piliečių, didelių emocijų nekelia. Tačiau asmens iš Niujorko pasakojimas, kaip, įprastu keliu eidamas namo, vietoj besišypsančių vaikų parkelyje jis ten matė nuo pelenų apdulkėjusius plastikinius maišus su kūnais ir kraujo dėmes, daro kitokį poveikį.
Kai kas gali prieštarauti, kad toks istorijų pasakojimas pritaikomas tik siauram ratui žmonių, bet čia svarbu atsiminti, kad, klausant istorijos, praktinės kažkieno patirties ar analizuojant įvykius, į viską reikėtų žiūrėti iš savo pozicijos, mąstyti, kaip tai, kas girdima, gali būti pritaikyta asmeniniame gyvenime ir praktikoje.

„Kaskart, net skaitydami tą pačią istoriją, galime ją pamatyti kitu kampu, nes mes tobulėjame, įgyjame naujos patirties, išgyvenimų, susiduriame su naujomis problemomis ar iššūkiais“, – tikina pašnekovas.

E. Edmeadesas noriai dalijasi savo patirtimi su verslininkais, rinkodaros ar pardavimo vadovais, karjeros siekiančiais specialistais: „Man nebūtina to daryti. Esu lydimas sėkmės, turiu verslą. Tačiau iš esmės žmonės linkę padėti vieni kitiems. Kadaise kiti skyrė laiko rašyti knygoms, dalytis patirtimi su manimi, padėjo man. Be jų nebūčiau tas, kas esu. Todėl dabar tai darau aš.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai