Sakoma, kad vienintelis pastovus dalykas pasaulyje – tai nuolatinė jo kaita. Šiuolaikinės technologijos šios tiesos ne tik nepakeitė, bet net ir padarė ją dar akivaizdesnę. Visuomenė dar niekada nesikeitė taip sparčiai ir šis procesas net nesiruošia liautis. Kaip mums reaguoti į šiuos virsmus? Kaip susivokti šiame nepastoviame pasaulyje ir atrasti jame vietos sau. Žinomas Lenkijos ekonomistas prof. Leszekas Balcerowiczius sako, kad išeitis yra analitinis mąstymas. Permainas suvaldyti galėsime tik tuo atveju, jeigu ir į jas, ir į save žvelgsime reflektyviai ir nuolat diskutuosime apie jų reikšmę.

 

Ekonomikos variklis – laisvė

L. Balcerowiczius sako dažnai sulaukiantis klausimų apie tai, kas yra svarbiausias ekonomikos variklis, ko reikia, kad būtų kuriama didžiausia įmanoma visuomenės gerovė. Jo atsakymas visada toks pats – laisvė.

„Laisvės reikšmę ekonomikai galime labai gerai matyti žiūrėdami į dvi Korėjas. Šiaurės Korėjoje turime diktatūrą, skurdą, sąstingį. Pietų Korėjoje, kurios kultūra juk labai panaši, žmonės gyvena nepalyginamai turtingiau, mėgaujasi laisve. Taip technologijas ir ekonomiką į priekį stumia mokslas, bet ir jis neįmanomas be laisvės. Žmonija dar nesugalvojo nieko geresnio už privačią nuosavybę, įstatymų lygybę ir konkurenciją. Šie trys elementai yra pagrindiniai naujovių elementai“, – teigia pašnekovas.

Tiesa, pats laisvės egzistavimas dar nereiškia, kad visuomenėje nekils problemų. Juk pati laisvės samprata yra gana kebli. Skirtingiems žmonėms ji nereiškia to paties. Ką jau kalbėti apie skirtingas kartas. Pastarąjį konfliktą postsovietinės šalys patiria itin akivaizdžiai.

„Tai gana sudėtingas sociologinis klausimas. Taip, senesnė karta sunkiau keičia savo įpročius nei naujoji. Kita vertus, laisvę galima palyginti su sveikata. Žmonės jos nevertina, kol nepraranda. Lenkijoje ir, ko gero, Lietuvoje egzistuoja problema, kad jaunimas nelabai vertina laisvę, nes tiesiog neatsimena kitokio gyvenimo. Aš bijau, kad kartais jie būna pernelyg pasyvūs gindami savo individualią laisvę. Kokia išvada? Ta, kad kartos turi kuo daugiau kalbėtis apie šiuos dalykus“, – dėsto ekonomistas.

Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais natūralia gyvenimo dalimi tapusios internetinės paslaugos, socialiniai tinklai iškėlė labai svarbią problemą – privatumą arba, tiksliau, jo stygių.

„Mano manymu, žmonės tikrai turėtų labiau rūpintis savo privatumu. Dažnai girdime skundų, kad „Facebook“ ar „Twitter“ per daug kišasi į žmonių gyvenimą, bet ar nėra taip, kad mes patys savo noru atskleidžiame per daug? Mes turime rasti tam tikrą pusiausvyrą. Atvirumas gali turėti stiprų šalutinį poveikį. Mes gal ne visada suvokiame, kiek daug galios kažkam suteikiame, viešindami savo informaciją. Tačiau viskas sugrįžta prie būtinybės daugiau diskutuoti apie šiuos dalykus“, – pabrėžia L. Balcerowiczius.

Problemos sprendimas – analizė ir diskusija

Garsusis ekonomistas pabrėžia, kad moderniame pasaulyje pačiu reikšmingiausiu ištekliumi tampa duomenys. Tie, kas valdo duomenis, valdo ir pasaulį. Bent jau virtualųjį. Tačiau ir čia viskas labai sudėtinga. Duomenimis galima manipuliuoti. Kartais jie netgi virsta netikromis naujienomis (angl. fake news).

 

„Man kyla klausimas, ar mes neprarandame gebėjimo bendrauti tiesiogiai.“

L. Balcerowiczius.

 

„Ir žmonės gana dažnai tam pasiduoda. Tai problema, kurią mes turime spręsti. Mes per daug dėmesio skiriame netikroms naujienoms paneigti. Turime suprasti, kad modernios technologijos sukuria ne tik galimybių, bet ir rizikų. Tai nieko nauja. Moderniosios technologijos visada taip veikė. Reguliacija ir taisyklės kurį laiką atsilieka, kuria problemas. Tačiau tai žmonių, o ne pačių technologijų problema. Radijas padėjo Adolfui Hitleriui iškilti, bet juk dėl to niekas nesiruošė uždrausti radijo“, – teigia pašnekovas.

Visgi jis pastebi, kad jaunoji karta yra daug labiau priklausoma nuo virtualiojo pasaulio. Toks virsmas neišvengiamai turi ir tam tikrų pasekmių. Mokslininkas svarsto, kad šiandien mes net nelabai nutuokiame, kokių būtent. Tačiau faktas, kad jos bus rimtos.

„Stebėdamas savo studentus, atkreipiau dėmesį į kai ką įdomaus. Tarkim, gatvėje jie ieško kažko, kas yra už kelių šimtų metrų. Aš dairausi, o jie žiūri į „Google Maps“. Kitaip tariant, virtuali pasaulio reprezentacija jiems yra svarbesnė už patį pasaulį. Taip jie iš dalies praranda gebėjimą apsieiti be prietaisų, o tai keičia ne tik visuomenę, bet ir mus pačius, mūsų smegenis. Man kyla klausimas, ar mes neprarandame gebėjimo bendrauti tiesiogiai“, – dėsto L. Balcerowiczius.

Didžiausia problema – senstanti visuomenė

Šiandien vis garsiau kalbama ir apie vadinamąją ketvirtąją pramonės revoliuciją, t. y. visuotinę robotizaciją. Optimistai teigia, kad ji išspręs daugelį žmonijos problemų. Pesimistai kalba apie tai, kad robotai gali perimti net apie 90 proc. žmonijos darbų.

„Reikia atsiminti, kad tokios apokaliptinės prognozės paprastai nepasiteisina. Taip, jose yra dalis tiesos, bet tik dalis. Labai lengva išgarsėti prognozuojant katastrofą. Šiuo metu kalbame apie dvi tikrai svarbias problemas, kurios iš principo prieštarauja viena kitai: nerimą, kad, senstant visuomenei, nebebus pakankamai dirbančių žmonių, ir baimę, kad mus pakeis robotai. Ir man atrodo, kad pirmoji yra svarbesnė. Taip, robotai perims daug darbų, bet kartu jie sukurs ir naujų. O štai visuomenės senėjimas nėra taip lengvai išsprendžiama bėda“, – perspėja pašnekovas.

Anot jo, vietoj minėtųjų kraštutinumų mums derėtų kritiškiau žiūrėti į turimus duomenis, analizuoti juos. Ateities nenumatysi ir jai visiškai nepasiruoši, bet bent jau gali išvengti ekstremalių situacijų. Tokį požiūrį galima vadinti analitiniu.

„Dideliam pesimizmui aš nematau pagrindo. Atvirkščiai, per pastaruosius 50 metų skurdo lygis stipriai sumažėjo. Daugiausia todėl, kad tokios šalys kaip Kinija ar Indija padarė didelę pažangą. Naujosios technologijos čia buvo labai svarbios. Senstanti visuomenė reiškia, kad greitai nebebus pakankamai dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti pensininkus. Robotika kaip tik gali padėti spręsti šią problemą. Jie galės atlikti darbus, kurių tiesiog nebebūtų kam dirbti. Tai nieko nauja. Panašūs procesai vyksta per amžius. Naujosios technologijos perima tam tikras užduotis, o žmonės kuria naujas industrijas“, – sako L. Balcerowiczius.