Net ir sėkmingai startavęs verslas po kelių mėnesių veiklos rizikuoja atsidurti savotiškame finansavimo vakuume. Prašyti verslo angelų ar investicinių fondų pagalbos jau nebesinori, o kreiptis į banką dar kiek per anksti. Natūraliai kyla klausimas, kur gauti tuos kelis tūkstančius, kurie padėtų tavo verslui dar sparčiau augti ir įšokti į naują vystymosi etapą.

Kreditavimo įmonės „Credital“ vadovų komandos narys Linas Armalys pradedantiesiems verslininkams pataria neskubėti ir skolinimuisi gerai pasiruošti. Anot jo, tokiais atvejais būtina įvertinti ne tik visas rizikas, bet ir pačiam sau atsakyti į kelis esminius klausimus.

1. Kurioje vystymosi stadijoje yra jūsų verslas?

Pirmoji yra ta stadija, kai įmonė dar tik steigiasi ir ieško pinigų. Antroji kategorija – tai įmonės, kurios jau pradėjo veiklą ir ieško apyvartinio finansavimo arba pinigų, reikalingų plėtrai. Abiejų poreikiai šiek tiek skiriasi. Pinigų šaltiniai irgi. Besisteigiančioms įmonėms visada pabrėžiame, kad labai dažnai yra gera idėja, bet silpnas verslo planas. Tokiems verslininkams reikia partnerio, kuris padėtų parašyti tą verslo planą. Jiems reikia numatyti tokius dalykus kaip rinkodara, sandėliavimas, pardavimo tempai, apyvartinių lėšų užtikrinimas, patalpų nuoma ir t. t. Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos pradedantieji verslininkai gana dažnai praleidžia. Kol su jais nesusitvarkėte, pas kredituotoją eiti nereikėtų.

2. Verslo plano tobulinimas – esminė įmonės augimo dalis

Labai prasminga prieš startuojant pasikonsultuoti su „Verslia Lietuva“. Jie gali suteikti labai daug naudingos informacijos. Duomenys netgi rodo, kad „Verslios Lietuvos“ konsultuotos įmonės vystosi sėkmingiau nei vidutinės. Toks dėmesio atkreipimas į svarbiausius dalykus duoda naudos. Jaunam verslui dažniausiai trūksta kritinio požiūrio, pamąstymo, o kas jeigu. Dažnai žmogui tiesiog patinka tas dalykas, iš kurio jis nori išvystyti verslą. Tačiau vien to nepakanka. Reikia gerai suprasti, ką nauja pasiūlysi rinkai. Hiperoptimizmas yra geras dalykas, nes verslininkui duoda motyvacijos. Tačiau reikia net tik gerų emocijų. Tiksliau, kredituotojui jų nepakanka.

3. Kredituotojai labai skiriasi nuo investuotojų

Visi kredituotojai yra labai jautrūs rizikai. Verslininkai turi suprasti, kad kredituotojai nėra jų verslo partneriai. Jie neapeliuoja į tokius dalykus kaip akcijos ar pelno dalis. Jie uždirba tik iš palūkanų, todėl tas jautrumas itin padidėjęs. Iš paskolų gaunamas pelnas tikrai nėra didelis, todėl keli užlūžę procentai labai brangiai kainuoja. Verslas turi tai suprasti ir nesitikėti, kad kredituotojai elgsis lyg investiciniai fondai. Jų veiklos modelis visai kitas. Investuotojai gaudo tą vieną iš 10 ar net 50. Kredituotojai dirba visai kitaip. Viena nesėkminga įmonė jiems kainuoja labai brangiai.

4. Kada paskolos jums niekas nesuteiks?

Jeigu verslą pradeda persekioti skolos, gal net prasideda ieškiniai, pavojaus signalas labai rimtas. Net jeigu įkūrėjai ir sako, kad įmonė paprasčiausiai nespėja tvarkytis su baisiai greitu augimu. Įmonė iš principo neturėtų turėti skolų. Čia kalbama ne apie dvi savaites vėluojantį mokėjimą už elektrą, o apie dėsningus vėlavimus atsiskaityti su tiekėjais ir pan. Net jeigu problemos iš tikrųjų yra kilusios dėl labai svarbaus augimo, tai tik sufleruoja, kad vadovai nesugebėjo laiku reaguoti, nebuvo pasirengę augimui. Skolos yra signalas, kad įmonė nesugeba tvarkyti savo finansų ir su ja geriau neturėti reikalų.

5. Nemanykite, kad jums pavyks kažką apgauti

Visi kredituotojai kreipia dėmesį ir į tai, kas prašo paskolos. Labai svarbu suprasti, ar tai patikimas žmogus, kokia jo reputacija. Jeigu asmeniniai žmogaus finansiniai reikalai klostosi labai sunkiai, sunku tikėtis, kad kažkas imsis finansuoti ir jo verslą. Mažame versle vadovo asmenybė lemia labai daug. Jeigu jo asmeninė reputacija yra prasta, tai, ko gero, labai greitai ir jo įmonė ims kentėti nuo tokių simptomų. Taigi savo kredito istorija taip pat reikėtų pasirūpinti.

6. Verslo ir finansiniai planai

Verslo planas – tai atsakymas į pačius kritiškiausius verslo klausimus. Kodėl manote, kad jūsų prekę ar paslaugą kažkas pirks? Atsakymas, kad „aš labai skaniai kepu pyragus“ nelabai padės. Tai juk nieko nepasako apie tai, ar rinkoje nėra pilna tokių pačių pyragų, kaip pasieksi savo pirkėją, kiek tau reikia lėšų verslo pradžiai ir pan. Tai natūralūs klausimai, į kuriuos reikia žinoti atsakymus. Kredituotojui jų būtinai reikia. Jie nori matyti ir jūsų finansinį planą, t. y. numatomus piniginius srautus. Geriausia – kelis jo variantus: idealų ir alternatyvų. Juk greičiausiai viskas nevyks taip, kaip suplanuota. Šis supratimas turi atsispindėti jūsų planuose.

7. Pinigai turi gaminti pinigus

Tarkim, įmonei reikia X pinigų sumos. Kaip ir įprasta versle, jai norisi sumažinti išlaidas ir padidinti naudą. Vertinant lėšų pritraukimo išlaidas, reikėtų sau atsakyti į kelis klausimus. Visų pirma, kokių pinigų mums reikia: kapitalui padidinti ar apyvartinių? Pirmuoju atveju dažniausiai reikia didesnės sumos ir ilgam laikui, bet ir nauda jaučiama ilgai. Apyvartinės lėšos naudojamos žaliavoms, tiekėjams ir t. t. Kredituotojai turi aiškiai matyti, kad jūs gerai suprantate savo poreikius.

8. Skaičiuokite ilgai ir skrupulingai

Paskolos kainą reikėtų matuoti atsižvelgiant į visas išlaidas. Vienas kredituotojas gali skolinti su gana mažomis palūkanomis, bet būti prigalvojęs įvairių vienkartinių mokesčių. Tai būtina įvertinti. Kartais skolintojas reikalauja užstato. Tai reiškia, kad reikia įvertinti vieną ar kitą turtą. Visa tai irgi kainuoja. Jeigu pinigų jums reikia trumpam, t. y. kokiems keturiems mėnesiams, labai gali būti, kad daugiausia jums kainuotų būtent vienkartinės išlaidos, o palūkanos – palyginti mažai. Kita vertus, jeigu skolinamasi ilgesniam laikotarpiui, pavargti dėl palūkanų verta, nes jos sudarys didžiąją išlaidų dalį. Visada lyginkite bendrą paskolos kainą, o ne palūkanų procentus.

9. Imdami paskolą jūs rizikuojate. Kas rizikuoja kartu su jumis?

Skolinantis reikėtų ir pačiam pasidomėti, kas tie kredituotojai. Kas daro tą verslą? Ar jie brangina savo reputaciją? Jeigu nematote, kas skolina, kuo vardu tie žmonės, vertėtų sunerimti. Bevardžių žmonių įmonėje niekas nerizikuoja savo įvaizdžiu. Jeigu jums kils ginčas su tokia įmone, bus daug sunkiau rasti teisybę. Kita vertus, jeigu tai žmonės su veidais, akivaizdu, kad jie patys kažkuo rizikuoja. Gerokai sumažėja tikimybė, kad su jumis bus pasiskolinta nešvariai.