Septintus metus iš eilės Rygoje vykusioje technologijų entuziastų konferencijoje „TechChill“ netilo diskusijos apie subrendusio verslo ir startuolių sinergiją. Pastarųjų metų praktika rodo, kad vis daugiau didžiųjų korporacijų, ypač labiausiai išsivysčiusiose šalyse, keičia savo verslo modelį ir kuria investicijų fondus, skirtus jaunoms technologinėms įmonėms.

Kovai su biurokratija – tinklaveika

Vieno didžiausių akseleratorių „Y Combinator“ rinkodaros vadovas Craigas Cannonas, paklaustas, ar startuoliams vertėtų bendradarbiauti su korporacijomis, atsako teigiamai, tačiau atkreipia startuolių dėmesį, kad ryšį reikėtų užmegzti tik su tikrai galinčiais priimti sprendimus korporacijos žmonėmis. „Kai esi dalis korporacijos, nesi bevardis. Dauguma durų tau gali atsiverti kur kas lengviau nei tiems, kurie yra niekam nežinomi startuoliai. Garsus vardas šiandien lemia tikrai labai daug. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kad esant tokioms partnerystėms vidiniai sprendimai užtrunka. Korporacijose tebėra gajus biurokratinis mechanizmas, tad bendradarbiavimas startuoliams gali kainuoti labai daug laiko ir pastangų, – sako jis. – Kaip nepasiklysti didelėje biurokratijoje? Tai vienas sunkiausių uždavinių. Svarbų vaidmenį čia – kaip ir bemaž visur versle – atlieka tinklaveika. Gebėti pasiekti tuos, kurie priima sprendimus, – tai yra svarbiausia.“

Startuoliai ir korporacijos – opoziciška?

Konferencijos diskusijose kaip problema įvardyta ir tai, kad startuoliai ir korporacijos vis dar dažnai supriešinami. „Visuomenėje dar dažnai vyrauja nuomonė, kad startuoliai – jauna, o korporacijos – sena, – konstatuoja Ģirts Bērziņš, „Swedbank“ grupės skaitmeninės bankinės strategijos vadovas. – Vis dėlto startuoliams reikia susitaikyti su faktu, kad gyvena pasaulyje, kuriame yra ir korporacijos. Jos niekur nedings, tad galima elgtis dvejopai – arba konkuruoti, arba gyventi tarsi šeimoje. Korporacija, kaip konkurentė, – nepavydėtina nė vienam startuoliui. Gyventi šeimyniškai – puiki galimybė. Tad kodėl jos neapsvarsčius?“

Konkurencinius santykius keičia simbiotiniai

Ne vieno konferencijos pranešėjo teigimu, didžiųjų korporacijų tendenciją investuoti į jaunas, bet didelį potencialą turinčias įmones provokuoja iš esmės besikeičianti mąstysena, kokie turėtų būti verslo santykiai. „PwC ITS“ valdybos narys Ēriks Dobelis atkreipia dėmesį, kad korporacijų ir startuolių bendradarbiavimas yra ne ką mažiau svarbus pačioms korporacijoms. „Pagrindinė jungiamoji grandis, mano galva, yra inovacijos. Prieš dvidešimtmetį didelės korporacijos nejautė poreikio diegti inovacijų, nes kuo puikiausiai ir be jų galėjo išgyventi. Tad ir nesitaikstė su mažaisiais rinkos dalyviais, siekė vienvaldystės. Versle vyravo principas: didelis suvalgo mažą. Šiandien korporacijos yra kur kas atviresnės ir tolerantiškesnės. Kodėl? Tam, kad išliktų, joms reikia inovacijų, kurios susijusios su pasikeitusiais vartotojų poreikiais. Korporacijoms neišvengiamai reikia startuolių. Dabartinėmis verslo aplinkybėmis neretai startuoliai yra net stipresni už tradicinį nusistovėjusį verslą, mat greičiau adaptuoja pažangiausius technologinius sprendimus“, – mano jis.

Ē. Dobelio įsitikinimu, tai, ką anksčiau matėme kaip konkurentus, šiandien turėtume matyti kaip simbiotinius partnerius. „Diskusija turėtų suktis apie kažką daugiau nei tik „fintech“ santykį su bankais. Tai skaitmeninė revoliucija, kuri sietina su bendradarbiavimu ne tik tarp „fintech“ ir bankų, bet net tarp skirtingų ekosistemų. Judame link interakcijomis grįstų santykių. Simbiotiniai santykiai apima ne tik mažo ir didelio ryšius, bet ir ryšius tarp didelio ir didelio bei mažo ir mažo. Šiandien visi yra susiję kur kas labiau nei bet kada anksčiau“, – neabejoja jis.

Tai, kiek daug galima pasiekti, tinkamai išnaudojus simbiotinę partnerystę, puikiai iliustruoja Torsteno Kolindo, „YouNoodle“ bendraįkūrėjo ir vadovo, minėtas socialinių medijų – „Facebook“ ir „Instagram“ – pavyzdys. „Prisimenate, kaip Markas Zuckerbergas nusipirko „Instagram“? Tai buvo, jei neklystu, 2012-ieji. „Instagram“ buvo vos trejų metų, įdarbinusi 12–13 žmonių. Tai buvo dar labai jaunas startuolis, o M. Zuckerbergas nusipirko jį už 1 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu visa tai atrodė beprotiška. Kas ryžtųsi investuoti milijardą į niekam nežinomą mobiliąją programėlę? Bet pažvelkite, ką turime šiandien – abiejų platformų – „Facebook“ ir „Instagram“ – vertė siekia per 35 mlrd. JAV dolerių. Įspūdinga ar ne?“ – primena jis.

Startuoliams – šviesi ateitis

C. Cannonas neabejoja, kad kuo toliau, tuo startuoliai taps svarbesne visos verslo ekosistemos dalimi. „Jau dabar akivaizdu, kad didžiosios korporacijos, kalbant apie inovacijų kontekstą, yra priverstos vytis startuolius. Joms lieka tik kopijuoti – taip, kaip „Facebook“ nukopijavo „SnapChat“ funkciją dalintis laikinomis istorijomis. Mano manymu, tokių bandymų kopijuoti tik daugės. Bet visi puikiai suprantame, kad kopijos kuria mažiau vertės. Todėl tikiu, kad ateityje stimulas korporacijoms bendradarbiauti su startuoliais tik stiprės“, – komentuoja jis.

„Korporacijos turi daugybę išteklių, globaliai žinomą vardą, tačiau jos nėra lanksčios. Startuoliai kur kas greičiau pritaiko inovacijas, yra kūrybingesni. Jųdviejų sinergija, atrodytų, yra gyvybiškai būtina visai verslo raidai“, – sako T. Kolindas.

„Manau, korporacijų ir startuolių sinergijos klausimas ilgainiui taps tik dar labiau aktualus. Absoliučiai žaviuosi startuoliais ir tikiu jų šviesia ateitimi“, – apibendrina Ē. Dobelis.

„TechChill“