JEI JŪSŲ IDĖJAS KOPIJUOJA, VADINASI, JOS GEROS (#)

Inga Rauluševičienė prieš 2 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 44 s.
Ernesta Žiogienė. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
Jaunam verslui dažnai pritrūksta įgūdžių ir žinojimo, kokia turi būti idėja (prekių ženklas, išradimas ar dizainas), pavadinimas, forma, veiklos stadija, pozicija rinkoje, kad reikėtų priimti sprendimą jos apsaugai, išvengiant konkurentų kopijavimo. Apie intelektinės nuosavybės registravimo svarbą ir į ką produkto ar paslaugos autoriai turėtų atkreipti dėmesį, patarimais pasidalijo advokatų kontoros PRIMUS partnerė, advokatė Ernesta Žiogienė.
 
Bendradarbiaukite su konkurentais

Visos geros idėjos kopijuojamos, o jei ne, tai gali būti ženklas, kad pati idėja nėra gera arba ji neatitinka rinkos poreikių. Dažnas atvejis, kai verslininkai kopijuoja iš nežinojimo. Kilus konfliktinei situacijai dėl idėjos kopijavimo, pirmiausia patartina susisiekti su kopijuotoju, išsiaiškinti susiklosčiusią padėtį, gal net derėtų pasiūlyti dirbti vienoje komandoje. Jei nesurandama sąlyčio taškų, tuomet tikrai veiksminga pasirinkti viešumą „blogai reklamai“, kuris pasiekia gausią auditorijos dalį.
 „Esame dalijimosi ekonomikos erdvėje, kai visi nori būti atviri, tad neužsidarykime dėžutėje.“
E. Žiogienė.
„Būkite kūrybiškesni: jei sukūrėte vieną verslą, sukursite ir kitą, o kopijuotojas eis jums iš paskos. Vėlimasis į ginčus sukelia itin sudėtingus teisminius procesus, kurie dažniausiai neturi jokių rezultatų abiem pusėms“, – aiškina ekspertė.
 
Dažnai kopijuojama visai nekaltai – tiesiog pasinaudojama viešojoje erdvėje rasta informacija. Tad reikėtų išmokti atskirti, kas yra unikalu, o kas ne. Moralės principai galioja visur, tad reikėtų elgtis kultūringai ir gerbti savo konkurentus.
 
„Esame dalijimosi ekonomikos erdvėje, kai visi nori būti atviri, tad neužsidarykime dėžutėje. Norime būti geriausi, bet esame uždari, todėl reikėtų komunikuoti. Populiaru, kad jaunas verslas dalyvauja pristatymuose, kurie skatina bendradarbiavimo principu sukurti tikrai gerą verslą, todėl nereikėtų to bijoti“, – įžvalgomis dalijasi E. Žiogienė.
 
Neįgyvendinta idėja nėra saugoma

Suformavus idėją, nereikėtų pulti ieškoti kanalų, kaip ją kuo greičiau apsaugoti, o koncentruotis į jos sukuriamą vertę ir strategiją, kaip pasiekti sėkmę ir neeikvoti energijos galvojant, ar kas ją nukopijuos ir kaip to išvengti. Tokia idėja, kuri dar neturi savo apčiuopiamo pavidalo, sutalpinama tik į tris sakinius ir jau galvojama apie pelno gavimą, nėra saugoma. Apsaugoma idėja yra ta, kurią gali pateikti ant stalo kaip daiktą ar popieriuje, kuri turėtų išskirtinumą grafikoje, dizaine, technologijoje, leidinyje, kitaip tariant, yra intelektinė nuosavybė – asmens teisės į jo sukurtus objektus.

„Turint krepšelį, sudarytą iš pavadinimo (šūkio) ar logotipo, unikalių produkto ypatybių, išskirtinių rinkodaros priemonių, ypatingų veiklos metodų, tik tuomet reikėtų galvoti apie apsaugą“, – teigia advokatė E. Žiogienė. Vertės nekuria prekių ženklo registracija ir nereiškia apsaugos verslui, o juridinę galią turintis dokumentas tik padeda išvengti nesusipratimų įrodinėjant autorystę.
 
Kopijavimas – verslo praktika pasaulio rinkose

„Kuo paprastesnė idėja ar verslas, tuo lengviau tai nukopijuoti. Plačiau visame pasaulyje žinomi prekių ženklai jau yra populiarūs, turi savo klientų ratą ir užtikrina pardavimus. Kopijavimo plitimą itin veikia regioniniai bei kultūriniai veiksniai, pavyzdžiui, dėl teisinio reguliavimo trūkumo, rinkos dydžio Azijos šalyse kopijavimas yra labiau paplitęs nei Europoje ar Amerikoje, nors situacija per pastarąjį dešimtmetį palietė ir Kiniją“, – tvirtina E. Žiogienė.
 
Kalbant apie pasaulyje vyraujančias kopijavimo tendencijas, tai nėra netinkama verslo praktika, atvirkščiai – manoma, kad tai veda prie pažangos. Galima išskirti keletą populiariausių kopijavimo pavyzdžių: tai išmaniųjų įrenginių rinkoje supanašėję mobilieji telefonai „Apple“ ir „Samsung“, „Facebook“ idėja, kuria remiantis buvo sukurtas filmas „Social Network“, paskui kuriuos seka daugybė kitų atvejų vizualinėse, technologijų, elektronikos ir mados srityse.
 
„Tai, kas galima ir kas draudžiama, skiria labai plona raudona linija. Todėl galima tai, kas nepažeidžia kito asmens teisių, o kas pažeidžia, žinoma, negalima ir reikėtų susilaikyti nuo kopijavimo“, – pabrėžia pašnekovė.
 
Kovoje su kopijuotojais galite nugalėti

Jeigu idėja turi konkrečią išraišką ar verslo planą, pirmiausia reikėtų imtis tam tikrų efektyvių priemonių. Tai konfidencialumo susitarimo pasirašymas su investuotojais, kūrybiškumas, pirmumas, viešumas, „tobulas“ produktas ar paslauga, žodiniai susitarimai, paremti partneryste, kurie padeda kovoti su kopijuotojais. Praktika rodo, kad dažniausiai ginčų kyla jau vėlesnėje stadijoje, kai idėjos yra įgyvendinamos versle, o pažeidimai vyrauja autorių teisių, panašių prekių ženklų, nesąžiningos komercinės veiklos, neteisėto komercinės informacijos naudojimo ar jos atskleidimo, patentų, dizaino ir panašiuose etapuose.
 
„Smulkiajam verslui apsisaugoti nuo kopijavimo paprastai sunkiau nei stambiajam. Maži verslai paprastai yra greitesni ir kūrybingesni, tačiau turi mažiau pinigų ir išteklių gintis. Didieji visada žvalgosi ir turi galimybių adaptuoti mažesnių naujas idėjas, tik priklauso nuo to, ar dideli sugalvos nukopijuoti, ar nusipirkti“, – teigia advokatė E. Žiogienė.
 
Jei pasiryžote registracijai, laukia ilgas kelias

Vertinant intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos veiksmingumą, aparatas funkcionuoja nepriekaištingai, tik registracijos procesas yra sudėtingas ir trunkantis gana ilgai, tad tai dažnai pakenkia prekių ženklo aktualumui, pavyzdžiui, drabužių linijos sektoriuje. Šiuo metu teigiami pokyčiai vyksta Europos kontekste, siekiant supaprastinti registracijos bei ginčo procedūras, tačiau apčiuopiamų reformų rezultatų dar reikės šiek tiek palaukti. Nusprendus kreiptis į Valstybinį patentų biurą dėl idėjos apsaugos, verta atkreipti dėmesį į tai, kas įtraukta į intelektinės nuosavybės objektų sąrašą.
 
„Jei nuspręsite konsultuotis dėl konkretaus patento (įskaitant patento aprašymą, pateikimą, konsultacijas), registruojant patentą Lietuvoje gali kainuoti apie 3 tūkst. eurų, europinį patentą – 4,5 tūkst. eurų. Prekių ženklų registracija nėra tokia jau brangi, tačiau dažniau pasitaiko, kad ginčai ir problemos kyla ne dėl finansinių resursų trūkumų, o dėl nežinojimo, ką ir kaip apsaugoti ar kad tam tikras ženklas jau kažkam priklauso. Todėl tikrai verta pasidomėti, pasitikrinti ir, jei reikia, pasitarti su profesionalais“, – pataria ekspertė.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai