...

„Blockchain“ šiandien – internetas 1994-aisiais

Verslas

2018.03.30

Autorius: Rūta Jadzevičiūtė

Temos: , .

„Blockchain“ šiandien – internetas 1994-aisiais

Ilja Laurs. laurs.com nuotr.

Statistiškai net 90 proc. šiuolaikinių technologinių procesų vadovų, kalbėdami apie technologijas, kurias ketina įsisavinti per artimiausius keletą metų, „blockchain“ mini tarp pirmų penkių savo sąrašo pozicijų. Tačiau, kaip iš tikrųjų veikia „blockchain“, supranta viso labo 2 proc. apklaustų vadovų. Paradoksalu? Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs mano, kad kartojasi interneto istorija: nors techninė specifikacija mažai kam suprantama, tai technologija, kuri iš pagrindų pakeis daugelį gyvenimo sričių.

 

Decentralizuota ir užkoduota

Visiems žinoma, kad viena paklausiausių prekių šiandien yra duomenys. Į duomenis apie vartotoją kėsinasi visi, kas tik netingi, o tie, kuriems pavyksta sukaupti jų daugiausia, turi ir didžiausią įtaką. Neatsitiktinai „Google“, „Amazon“, „Microsoft“ ir daugelis kitų pasaulinio vardo bendrovių gali pasigirti milžiniškomis duomenų bazėmis.

„Bėda ta, kad duomenis jos saugo centralizuotai, pasinaudodamos debesų infrastruktūra. Tačiau pastaroji neužtikrina duomenų saugumo katastrofos atveju. „Blockchain“ technologija leidžia pereiti prie naujo evoliucinio etapo – decentralizuoto būdo saugoti informaciją, – sako žinomas investuotojas. – „Blockchain“ šiek tiek primena „torrent“ tipo failų dalijimosi platformą, kai duomenys išdalijami milijonams tinkle esančių kompiuterių. „Blockchain“ visus duomenis saugo visur ir visada vienu metu. Tai reiškia, kad nebebus galima sunaikinti viso duomenų kiekio, išjungus vieną kompiuterį.“

Kibernetinių atakų kontekste duomenų decentralizacija, eliminavus visas priežiūros institucijas, žinoma, gali atrodyti ganėtinai pavojingai. Paklausite, ar tik tai ne meškos paslauga programišiams. Tačiau I. Laurso teigia, kad „blockchain“ technologija patikimumo prasme yra netgi pažangesnė nei bet kuri kita iki šiol buvusi informacijos saugojimo sistema.

„Duomenys „blockchain“ sistemoje ne tik nesunaikinami, bet ir nenulaužiami. Visi skandalai, susiję su duomenų vagystėmis per „blockchain“, neaplenkia žmogiškojo faktoriaus. Pati technologija niekada nebuvo sulaužyta. Duomenys užkoduojami taip, kad, be savininko žinios, prie jų niekas negalės prieiti“, – pasakoja jis.

Nepalieka erdvės jokioms manipuliacijoms

 

„Svarbi yra ne tik naujausia informacijos versija, bet ir visi ankstesni įvykiai, atvedę prie dabartinės būsenos.“

I. Laursas.

 

Didelį „blockchain“ technologijos poreikį, pasak I. Laurso, kuria spartus informacijos kismas. „Svarbi yra ne tik naujausia informacijos versija, bet ir visi ankstesni įvykiai, atvedę prie dabartinės būsenos. Čia ir glūdi didžiulė „blockchain“ technologijos vertė: bet kuris įvykis, patekęs į „blockchain“, niekada nieko negali būti pakeistas atgaline data, – tvirtina jis. – Įvykių seka užtrinama tokia, kokia yra iš tikrųjų. Vadinasi, „blockchain“ sistemoje iš principo neįmanoma jokia manipuliacija. „Blockchain“ nepapirksi. Tai yra labai svarbu daugeliui sričių, pavyzdžiui, trilijonus generuojančiai draudimo paslaugų industrijai. Manipuliacijos, keičiant įvykių datas, draudimo bendrovėms kainuoja milžiniškus nuostolius.“

Kas toliau?

„Blockchain“ technologija, anot I. Laurso, įgalina tokių tipų sandorius, kurie anksčiau iš principo nebuvo galimi. „Nextury Ventures“ įkūrėjas iliustruoja juos pavyzdžiais.

„Pažvelkime į nekilnojamojo turto sandorius. Kaip žinoma, kokiai įmonei ar kokiam fiziniam asmeniui priklauso vienas ar kitas pastatas? Paprasta – kreipiamasi į Registrų centrą. Viskas vyksta fiziškai. Norite keisti nuosavybę – turite eiti pas notarą. Ne tik nueiti, bet dar ir sumokėti, tikėtina, nemenką sumą. Susimokėti tiesiog už įrašo saugojimą, atrodo, absurdiška, tiesa? Tačiau taip yra būtent todėl, kad nekilnojamojo turto santykiai dar yra labai fiziniai. Visai kas kita – pritaikius „blockchain“ technologiją. Tuomet Registrų centro iš esmės nebereikės – fizinius įrašus pakeis virtualūs ir sudėti „blockchain“ sistemoje“, – pabrėžia jis.

I. Laurs tikina, kad pastaruoju metu daug kalbama apie kitą „blockchain“ lygmenį: senoji šios technologijos architektūra buvo sukurta tam, kad tiesiog fiksuotų įvykius ir jų seką, naujojoje architektūroje pereinama prie vadinamųjų išmaniųjų sutarčių (angl. smart contracts). Išmaniosios sutartys gali savarankiškai spręsti ir reaguoti į įvykius.

„Išmaniosios sutartys veda link to, kad informacijos vienetas, vadinamasis topinas, nebūtinai turės būti statinis. Kalbėdami apskritai apie topinizacijos reiškinį, kalbame apie objekto išskaidymą iki milijono dalių. Kaip įmonė išskaido save į milijoną akcijų ir viešai jas parduoda, hipotetiškai taip bus galima topinizuoti ir namą: parduoti milijoną gabaliukų, prie kiekvieno jų prikabinus uždarbį už to pastato nuomą. Arba įsivaizduokime kitą situaciją. Pirmiausia, sakykime, „blockchain“ sistemoje turime įrašą dėl vairavimo teisių išdavimo, patvirtinto egzaminatoriaus kriptoraštu. Šios teisės yra sujungtos su konkretaus automobilio registracijos įrašu. Ir štai vieną dieną pažeidžiate eismo taisykles. Kas tuomet? – klausia jis. – Kameromis užfiksuotas pažeidimas susiejamas su automobiliu, o šis – su teisėmis. Esant tokiai įvykių sekai, „blockchain“ sistema galėtų automatiškai nuskaičiuoti pažeidėjui skirtą baudą. Jeigu pažeidimas labai rimtas arba jau pasiektas tam tikras nuobaudų skaičius, teisės galėtų automatiškai netgi pasinaikinti ir deklaruoti save nebegaliojančiomis.“

Liaudyje sakoma: „Pirmiausia jie tave ignoruoja. Tada iš tavęs juokiasi. Tada prieš tave kovoja. Ir tada tu laimi.“ Tai kelias, kurį internetas jau perėjo. Atrodytų, panašia trajektorija eina ir „blockchain“.

Ekspertai

Ilja Laurs

Ilja Laurs

Įkūrėjas, valdybos pirmininkas / „Nextury Ventures”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.