„EMODŽIŲ“ NAUDOJIMAS VERSLO KOMUNIKACIJOJE. KUR GALIMA, O KUR NEDERĖTŲ? (#)

Arneta Matuzevičiūtė prieš 9 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 55 s.
„McCann Vilnius“ kūrybos vadovas Mantas Velykis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kasdienis bendravimas žinutėmis jau beveik neįsivaizduojamas be „emodžių“, kurie vis dažniau įsitaiso ir viešuose įmonių ar žinomų žmonių įrašuose. 1999 m. Japonijoje gimę spalvingi paveiksliukai, skirti teksto kalbai paįvairinti, visame pasaulyje kasdien išsiunčiami beveik po milijardus kartų. „Swyft Media“ duomenimis, net 74 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų reguliariai naudoja „emodžius“ ir vidutiniškai išsiunčia 96 simbolius per dieną.

Šių faktų nebegali ignoruoti įmonės, planuodamos savo komunikaciją įvairiuose socialinės žiniasklaidos ir įprastuose kanaluose. Tendenciją naudoti „emodžius“ tarp įmonių pastebi ir „McCann Vilnius“ kūrybos vadovas Mantas Velykis.

„Manau, kad populiarumo pagrindas slypi paties „emodžio“ primityvume. Jie tokie paprasti ir lengvai nuskaitomi, kad nekyla abejonių, ar teisingai skaitytojas supras žinią. Juk šypsena yra šypsena, o ašaros reiškia ašaras ir liūdesį. Čia yra mažai paslėptų prasmių – viskas aišku vos užmetus žvilgsnį. Jei iki „emodžių“ tekstas galėjo būti interpretuotas vienaip ar kitaip, o kai kurie net ir kalbėjimo toną galėdavo nuskaityti, tai „emodžiai“, turintys bendrai mūsų visų patvirtintas reikšmes, viską supaprastina ir įneša aiškumo bei paprastumo“, – teigia pašnekovas.
 
Kada „emodžių“ vengti?

„McCann Vilnius“ kūrybos vadovas pastebi, kad sunku patarti, kada „emodžiai“ verslo komunikacijoje yra tinkami naudoti. Anot jo, labiau reikėtų galvoti apie tai, koks verslas komunikuoja, kokia jo auditorija ir ar pasirinktas komunikacijos kanalas priimtinas patiems „emodžiams“.

„Jei visgi auditorija pati yra aktyvi „emodžių“ naudotoja ir produktas nėra itin griežtas, santūrus ir reikalaujantis solidumo, „emodžiai“ skaitmeniniuose kanaluose, mano nuomone, visai tinkamas kalbos prieskonis, – sako M. Velykis. – Pavyzdžiui, jie visai tinka, kai reklamuoji vitaminus, papildus, kosmetiką tūkstantmečio kartos vyrams ir prekiauji tik internete, bet turbūt niekada jų nematome prie prabangių šveicariškų laikrodžių. Todėl, kad tai aukščiausios kokybės produktas, kalbantis apie visai kitokias vertybes.“
 
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad „emodžių“ nederėtų naudoti sprendžiant krizines situacijas. „Kai situacija rimta, klientas pila skundus ir kritiką, „emodžiai“ gali atrodyti per daug familiarūs ir atmestini. Nebent verslo komunikacijos tonas yra lengvas, jaunatviškas. „Emodžiai“ galbūt tiktų sprendžiant konfliktinę situaciją „Ežio“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, bet turbūt prastokai atrodytų bendraujant su nepatenkintu „Douglas“ pirkėju“, – vaizdžiai pasakoja jis.
 
Kiekvieną sprendimą reikia apgalvoti

Paklaustas, ar šis reklaminis sprendimas būtų tinkamas įprastoje reklamoje, M. Velykis atvirauja, kad jam pačiam statinėje žiniasklaidoje naudojami „emodžiai“ atrodo kiek keistai. Atsižvelgiant į tai, kad įprastus reklamos kanalus, tokius kaip televizija, lauko reklama, spauda, skrajutės, dažnai stebi ne tik tikslinė auditorija, „emodžiai“ gali būti suprasti kaip tiesiog spalvoti veidukai.
„Čia juk panašiai, kai rašome tekstus reklamai: kiekvienas žodis turi būti apgalvotas ir pasvertas. Taigi „emodžis“ yra dar vienas žodis, kurį reikia gerai apgalvoti.“
M. Velykis.
„Žinoma, teisingai naudojami jie gali tikti bet kur. Pavyzdžiui, „Domino’s Pizza“ ne taip seniai pristatė galimybę užsisakyti picą tiesiog „tvytinant emodžį“. Tai, žinoma, buvo reklamuota daugybe kanalų. Čia galbūt esminė pamoka būtų tiesiog imti ir savęs paklausti, ar to „emodžio“ tikrai reikia. Čia juk panašiai, kai rašome tekstus reklamai: kiekvienas žodis turi būti apgalvotas ir pasvertas. Taigi „emodžis“ yra dar vienas žodis, kurį reikia gerai apgalvoti“, – patarimų negaili reklamos ekspertas.
 
Naujas verslas – erdvė eksperimentams

„McCann Vilnius“ kūrybos vadovas ragina nepasiduoti mados tendencijoms, neplanuoti ir nedaryti dalykų tik todėl, kad kiti taip daro. Šis patarimas galioja bet kokiems su reklama susijusiems sprendimams.

„Svarbiausia sugrįžti prie esmės ir atsakyti į klausimą, su kuo bendrauju, ką noriu pasakyti ir kaip tai sakau. Tuomet ir galima pajusti, kokie prieskoniai tiktų reklaminiam pranešimui, – apibendrina pašnekovas. – O šiaip, perfrazuojant Andy Warholą, dabar kiekvieną pamiršta per 15 minučių. Net jei „emodžiai“ sulauks priešiškumo, bus nesuprasti vartotojų, likite ramūs, nes po dienos ar dviejų viskas bus pamiršta. O tuomet galima toliau eksperimentuoti ir ieškoti savo kalbėjimo tono. Su „emodžiais“ ar be jų.“
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai