Tūkstančius metų mūsų civilizacija vystėsi ta kryptimi, kad chaoso ir suirutės būtų mažiau, o tvarkos ir stabilumo daugiau. Paradoksalu, tačiau, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, atrodo, kad chaoso ir nestabilumo šioje planetoje tik daugėja. Štai praėjusiame amžiuje metai iš metų dominavo tos pačios įmonės, tie patys vardai, šiandien jų verslo žemėlapyje bemaž nė nematyti – dominuoja tos korporacijos, kurių prieš 20 metų mes net nežinojome, nes jų tuomet paprasčiausiai dar nebuvo. Tad, pokyčiams įgyjant vis didesnį pagreitį, reikia išmokti gyventi VUCA realybėje, sako išradėjas, inovatorius prof. Arminas Ragauskas, skaitęs pranešimą vadovų konferencijoje EBIT.

 

VUCA – kas tai?

Kol kas visuomeniniu lygiu apie VUCA mažai kalbama ar diskutuojama. VUCA labiau domina nebent mokslininkus. Tačiau, gyvenant VUCA realybėje, anot profesoriaus, pirmiausia reikia žinoti ir suprasti, kas tai yra ir kaip tai pasireiškia mūsų kasdienybėje.

Abreviatūra VUCA (angl. Volatility, Uncertainty, Complexity, Ambiguity) išskiria esmines sąlygas, apibrėžiančias mūsų dabartinę aplinką, t. y. kitimas, neapibrėžtumas, kompleksiškumas ir daugiaprasmiškumas. VUCA terminas sėkmingai prigijo versle, kur įvykių priežastys ir pasekmės nėra ir negali būti žinomos, kur aplinkos modelis turi daug tinklinių jungčių ir neprognozuojamai kintančių parametrų.

Kur mus tai atvedė? Anksčiau veikusios strategijos VUCA realybėje nebeveikia. Anksčiau kalbėję apie organizacijos viziją, misiją, brėždavome projekcijas į ateitį su konkrečiais uždaviniais, kuriuos reikia atlikti. Šiandien verslo strategijos permąstomos bemaž kasmet.

Moksliniai metodai versle

Lietuvius verslininkus prof. A. Ragauskas ragina atsigręžti į mokslą. Šioje srityje, pasak jo, VUCA pasireiškia lygiai taip pat: nėra jokių galimybių planuoti, prognozuoti ar nuspėti tai, ką atrasi, ką išsiaiškinsi. Tačiau moksle į VUCA reaguojama kitaip. Moksle seniai suprasta, kad VUCA teikia daug galimybių, mat problemoms reikia sprendimų. Mokslininkams VUCA nėra diskomfortiška, jie mėgaujasi gyvendami tokioje realybėje.

Skirtumas tas, kad mokslininkai taiko mokslinius metodus problemos sprendimo paieškos metu. „Mokslas, kaip ir verslas, generuoja idėjas, bet jas vadina hipotezėmis ir turi savus metodus joms išbandyti. Tikrini tol, kol prieini momentą, kai gali hipotezę paneigti arba patvirtinti. Esant tokiai chaotiškai aplinkai, verslo idėją turi tikrinti lygiai taip pat kaip hipotezę. Pirmiausia verslo idėją bandai, tuomet pereini prie rinkos analizės.

 

„Patarimas vienas – eksperimentuoti ir tai daryti greičiau nei kiti.“

A. Ragauskas.

 

Tokia moksline metodika vadovaujamasi Silicio slėnyje, kur gebėjimas įvertinti idėjos potencialą pats svarbiausias. Nes kai kurios idėjos yra mirusios nuo pat pradžių. Tai idėjos zombiai. Didžiausias jų nulemtas iššūkis – kaip neinvestuoti į zombį. Atsakymas, mano manymu, slypi mokslinių metodų taikyme. Kaip mokslininkai, jei paneigia hipotezę, persiorientuoja prie kitų, taip ir verslininkai, jei, taikydami mokslinius metodus užmuša zombį, pradeda iš naujo kurti idėjas“, – reakcijos į VUCA receptą siūlo prof. A. Ragauskas.

VUCA, pasak profesoriaus, meta iššūkį netgi Darvino teorijai, pagal kurią, jeigu neprisitaikai prie aplinkos, žūsti. „Tačiau ar galima prisitaikyti prie chaoso tradiciniais metodais? Patarimas vienas – eksperimentuoti ir tai daryti greičiau nei kiti. VUCA realybėje, išsiskiria tie, kurie ne ignoruoja, bet greičiau reaguoja į VUCA. Tik pamanykite, kiek chaose yra daug erdvės atsirasti galimybėms“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.