FINANSAVIMO GALIMYBIŲ JAUNAM VERSLUI BEIEŠKANT (#)

Rūta Jadzevičiūtė prieš 6 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 57 s.
Akimirka iš „Business Drive“ renginio. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
Verslas be pinigų – kaip kūnas be kraujo. Investicijos pradžioje neišvengiamai turi būti įlietos į verslą, kitaip kūnas nefunkcionuos. Kai jau verslo širdis pradeda pati pumpuoti kraują, pinigų vis daugėja. Tačiau iki sklandžios pinigų cirkuliacijos jaunam verslui dar reikia nueiti ilgą ir ne visuomet tiesų kelią. Kur eiti? Kaip eiti? Su kuo eiti? Atsakymų į su verslo finansavimu susijusius klausimus buvo ieškota „Technopolio“ erdvėse „BZN start“ kartu su partneriais organizuotame jubiliejiniame – jau dešimtajame – renginyje „Business Drive #10“.
 

Artėjant link finansavimo

Advokatų profesinės bendrijos „SPC Legal“ partneris, advokatas Mindaugas Rimkus (nuotr. dešinėje) pranešime, kalbėdamas apie tai, ką turi galvoti kiekvienas startuolis, artėdamas prie finansavimo, labiausiai pabrėžė būtinybę išsiaiškinti verslo finansavimo poreikį. „Įsivertinkite, kokia pinigų suma jums reikalinga. Kalbame apie keliolika tūkstančių ar galbūt milijoną? Kokiam laikotarpiui jums tų pinigų reikia: vienam mėnesiui ar dešimčiai metų? Labai svarbus yra ir prioritetiškumas, vertinant pinigų kainą ir jų lankstumą. Paklauskite savęs, kas svarbiau: gauti daugiau pinigų, bet brangiai, ar gauti mažiau pinigų, bet pigiai? Nepamirškite ir to, kad finansavimas ateina ne tik per skolos gavimą, bet ir per investavimą, kažkam įsigijus dalį įmonės. Pasvarstykite, esate linkęs dalytis verslu ar ne. Pagaliau turite pasverti ne tik piniginę naudą, bet ir strateginę pagalbą per finansuotojo patirtį, žinias, kontaktus. Kokios vertės jums labiausiai reikia?“ – dėstė pranešėjas.
„Turite pagalvoti ir apie blogąjį scenarijų bei tai, kam ir kokia atsakomybė tektų, jei nepasisektų. Taip elementariai išvengsite chaoso ir sutrikimo.“
M. Rimkus.
M. Rimkaus teigimu, supratę konkretų verslo finansavimo poreikį, startuoliai turėtų pereiti prie finansuotojų pažinimo stadijos. Anot jo, svarbiausia suvokti, kad finansuotojų šiandien yra labai daug ir įvairių: tai ne tik valstybė, artimieji ar paskolos, kreditai, bet ir starto finansuotojai (verslo angelai, akceleratoriai), ir rizikos kapitalas, ir sparčiai populiarėjantis klientų finansavimas (tos pačios kriptovaliutos gali būti vertinamos kaip avansinis mokėjimas).

„Kas yra svarbu iš teisinės pusės? – klausė advokatas. – Vienas svarbiausių bet kokio sandorio aspektų yra tinkamai ant popieriaus sureguliuoti santykiai. Mano galva, tai turėtų būti natūralios higienos klausimas, net jeigu kalbame apie skolinimąsi iš mamos. Antra, jauni verslai iš principo neturi užtikrintos prognozės, kas bus rytoj, po mėnesio ar metų. Galbūt jums seksis geriau, nei tikėjotės, ir norėsite finansinės naštos atsikratyti anksčiau nei per laikotarpį, kurį buvote nusimatę verslo pradžioje. Tokiam atvejui teisiškai pažymėkite išankstinio išėjimo sąlygas. Trečia, turite pagalvoti ir apie blogąjį scenarijų bei tai, kam ir kokia atsakomybė tektų, jei nepasisektų. Taip elementariai išvengsite chaoso ir sutrikimo.“
 
Vertinant startuolį

Akademinės kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos narė Gitana Jasėnienė (nuotr. kairėje) tikino, kad, vertinant verslininko tinkamumą paskolai suteikti, paprastai atsižvelgiama į tris dalykus: užstatą, reputaciją ir finansinį pajėgumą. „Jeigu žmogus turi puikias rekomendacijas, mes jį jau traktuojame kaip patikimą. O mums tai labai svarbu. Man asmeniškai reputacija yra vertinimo kriterijų sąrašo viršuje“, – sakė ji.

Savo pranešime G. Jasėnienė daugiausia koncentravosi į startuoliams šiuo metu itin palankią lengvatinę paskolą pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020 (VSF2)“. VSF2 yra skirta labai mažoms (iki 10 darbuotojų) ir mažoms (iki 50 darbuotojų) įmonėms, taip pat asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais. Maksimali paskolos suma yra 25 tūkst. eurų, tačiau galima kreiptis ir dėl mažesnio finansavimo. Palūkanos, pranešėjos teigimu, yra palankesnės nei daug kur kitur – viso labo 3 procentai. Investicijai galima skolintis netgi 10 metų. Dėl paramos gali kreiptis visos įmonės, kurios skaičiuoja ne daugiau nei vienus veiklos metus.

Kandidatuojantis verslininkas turi pateikti parengtą verslo planą. Jame turėtų būti išskirti pagrindiniai konkurenciniai pranašumai, tiekėjai, pirkėjai, pinigų srautų prognozės ir pan. Kartu reikia pateikti ir prašymo formą. Tačiau G. Jasėnienė priduria, kad visi dokumentų šablonai yra lengvai prieinami. Kiek laiko užtrunka gauti paskolą? Pasak pranešėjos, jos atstovaujamos kredito unijos tikslas – paskolos nesvarstyti ilgiau nei savaitę. Tiesa, jeigu paskola yra su INVEGOS garantija, kandidatą įvertinti užtrunka dar apie 4–6 savaites. INVEGOS teikiamos paskolų garantijos padeda išspręsti nepakankamo užstato problemą. Suteikdama garantiją, INVEGA užtikrina paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. paskolos sumos. Likusios paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai turi užtikrinti pats paskolos gavėjas, įkeisdamas, pavyzdžiui, įsigyjamą turtą.
 
Praktika rodo, kad veikia

Renginyje savo sėkmės istorijas apie pritrauktą finansavimą papasakojo ir keli startuoliai. Gabija Gasiūnaitė (nuotr. dešinėje), nusprendusi ketverius metus skaičiavusį blakstienų priauginimo verslą Italijoje perkelti į Lietuvą, susidūrė su ne vienu iššūkiu. Didžiausias jų buvo tai, kad jos verslo istorija užsienyje čia nieko nereiškė. „Pradėti viską naujai buvo sudėtinga. Pati nežinojau, kur reikia kreiptis. Tačiau daug domėjausi: vos tik turėjau laisvo laiko, ėjau į visus bankus ir klausiau, kokios galimybės gauti finansinę jų paramą. Pagaliau atradau Šeimos kredito uniją ir sužinojau, kad jie užsiima jauno verslo finansavimu su INVEGOS garantija. Tuo ir pasinaudojau. Tiesa, įdomu tai, kad su INVEGA pati nė sykio nebendravau, viskuo pasirūpino kredito unija“, – prisiminė ji.

Sėkmės istorija dalijosi ir itališkos virtuvės restoranėlių „La Pasta“ bendrasavininkis ir komercijos direktorius Gediminas Jasas (nuotr. kairėje). Visus verslo finansavimo klausimus jam su bendrasavininke spręsti teko įmonę perkėlus iš Klaipėdos į Vilnių. „Įmonė tuo metu jau skaičiavo trečius metus. Tad nepretendavome į pagrindines INVEGOS finansavimo platformas, naudojomės alternatyviais šaltiniais, pradedant kiaule taupykle ir baigiant nuosavo turto įkeitimu. Nors finansavimo gavimo procesas buvo išties sudėtingas, su tokiu bendru paketu pagaliau gavome paramą iš unijos“, – sakė jis.

Įmonės „Vėjas gluosniuose“ įkūrėjas Egoras Chizhikovas (nuotr. dešinėje), vadovaujantis jaukiai avalynės parduotuvei Užupyje, taip pat maksimaliai išnaudojo VSF2 galimybę. Jis pastebėjo, kad pradžiai tokia piniginė injekcija į verslą yra labai svarbi, tačiau to nepakanka. Lėšų, pasak jo, tikėtina, reikės kur kas daugiau. E. Chizhikovas atskleidė pasinaudojęs ir darbo užmokesčio subsidija, kuri siekia 12,5 tūkst. eurų per vienus veiklos metus. Subsidija yra negrąžintina.

Gauta finansinė parama leido veikti ir augintinių krematoriumo įkūrėjui Vitalijui Žebeliui. Jis teigė, kad, pasinaudojęs VSF2 programa su INVEGOS garantija, jau po kelių savaičių pasiūlys lietuviams paslaugą estetiškai atsisveikinti su savo augintiniu.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai