DARBO POKALBIS: ETIKETO TURI LAIKYTIS ABI PUSĖS (#)

Inga Rauluševičienė prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 49 s.
Lina Žalpytė, „Alliance for Recruitment“ projektų vadovė. Asmeninio albumo nuotr.
„Jei kandidatuojantis asmuo nebuvo atrinktas, visuomet pokalbyje telefonu reikėtų įvardyti priežastis, kodėl taip atsitiko, gal pritrūko tam tikrų profesinių žinių ar asmeninių savybių, reikalingų toje pozicijoje. Jei žmogus buvo neatrinktas tiesiogiai užsakovui, kuriam ieškojome darbuotojų, tai šiuo atveju suteikiame grįžtamąjį ryšį iš įmonės atstovo pusės, nes galbūt trūko kalbos žinių ar patirties svorio“, – apie komunikaciją su kandidatais dalijasi „Alliance for Recruitment“ projektų vadovė L. Žalpytė.
 
Aktualu profesinės, o ne asmeninės savybės

Darbo pokalbių atrankose dažnai asmenines savybes sunku apibrėžti, ypač jei žmogus tik pateikia savo gyvenimo aprašymą (CV). Svarbiau yra tai, kokias technines žinias ar praktinius įgūdžius, reikalingus tam darbui, jis turi. Daugiau dėmesio interviu metu teikiama darbinei patirčiai vertinti, o vėliau tik asmenybės tipui. „Yra pavyzdžių, kai darbo pokalbio metu žmogus atsiskleidžia kaip introvertas, bet būtent konkrečiai kandidatūrai tokios savybės nėra būtinos ir tokiu atveju jų nevertiname neigiamai. Jei pasirinktai pozicijai reikalingos komunikacinės žinios ir pastebime, kad šis gebėjimas įvaldytas, tai pabrėžiame kaip reikalingas savybes“, – teigia L. Žalpytė.

Tai, kaip vyksta darbo pokalbių atrankos, kokiais specifiniais metodais remiamasi, priklauso ne tik nuo įmonės veiklos srities, bet ir nuo siūlomos pozicijos, vadovo lūkesčių. Vidutinis darbo pokalbis trunka maždaug apie valandą. Pirmoje dalyje kalbama apie pasiūlymą, įmonę, jos patrauklumą ir karjeros galimybes. Antroje dalyje išskiriami svarbiausi aspektai, jei asmuo būtų atrinktas, kaip jis pritaikytų kompetencijas, orientuotųsi darbinėse, konfliktų sprendimo situacijose, kokį pasirinktų darbo stilių, priemones, metodus. „Atrankos į darbo vietą metu neišvengiama ir tokių klausimų, kurie susiję su buvusia darboviete, pasitraukimo iš jos motyvus, kas palengvina suvokimą, kaip kandidatas vertina praeityje pasirinktą veiklą, ar tos priežastys yra pagrįstos, ar ne“, – aiškina pašnekovė.

Kada įmonei vertėtų sunerimti?

Nuolat besikeičiantys skelbimai darbo vietoms užimti, gali rodyti įmonės pranašumą ir žinomumą, bet kartu ir kylančias problemas, nerandant tinkamų kandidatų. Tokie atvejai skleidžia žinią apie vykstančią didelę darbuotojų kaitą įmonėje, neužpildomas pozicijas arba gana aktyvų verslo augimą ir plėtrą. „Būna taip, kad įdedamas darbo pasiūlymas, vėliau įvykdoma atranka, o asmuo staiga pakeičia savo sprendimą ir pasirenka dirbti kitoje įmonėje. Tai reiškia, kad įmonė turi sugrįžti atgal ir vėl ieškoti darbuotojų nuo nulio. Visa tai atsiremia į finansines išlaidas, todėl negalima to būtų traktuoti kaip fiktyvaus žingsnio, o ir įmonės vardo tai nepuošia ir nepadidina jos populiarumo“, – įžvalgomis dalijasi L. Žalpytė.

Į darbo pokalbius – pasiruošus

„Alliance for Recruitment“ projektų vadovė teigia: „Į darbo pokalbių atrankas sulaukiame ir joms jau iš anksto pasiruošusių kandidatų, kurie būna įsigilinę, kas tai per įmonė, į kurios siūlomą poziciją pretenduoja turintieji motyvacijos, o su pasirengusiaisiais iš anksto daug paprasčiau bendrauti nei su tais, kurie tiesiog atvyksta pasikalbėti, be jokių ketinimų ir akivaizdžiai deklaruojama noro stoka, abejingumu, nepakankamu turėjimu žinių ir įgūdžių.“

Visų darbo atrankų vykdomų interviu tikslas – tai, kaip sugebės įmonė ir kandidatas save reprezentuoti, kitaip tariant, parduoti. Pasiruošimo atrankai momentas labai svarbus tiek įmonei, tiek žmogui ir ką jie gali pasiūlyti vienas kitam. „Visada sureaguojama, jei asmuo, atėjęs į darbo pokalbį, atrodys tvarkingai ir pasitempęs, puikiai pristatys save interviu metu, taip suteikdamas įspūdį apie save, rodydamas pagarbą, bet yra daug tokių pozicijų, kurioms neprivalomas estetinis įvaizdis“, – atkreipia dėmesį L. Žalpytė.

Atsižvelgiant į tai, kad įtampa, jaudulys, stresas veikia emocijas ir įvertinama kaip žmogiškos ir natūralios būsenos, tai atsiduria antrajame plane, nes kandidatas vis tiek gali būti tvirtai pasiruošęs pokalbiui. „Svarbiausias aspektas einant į atranką yra pasiruošimas: pirma, pasidomėti įmone, įsidarbinimo pozicija, iškelti klausimą, kodėl kandidatuoju, ką galiu pasiūlyti, antra, turėti vidinio nusiteikimo ir užsidegimo, o trečia, mokėti pateikti savo turimas kompetencijas“, – pataria pašnekovė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai