...

Darnus verslas tampa sėkmės ašimi

Verslas

2018.05.21

Autorius: BZN start

Temos: .

Darnus verslas tampa sėkmės ašimi

Derinamoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad 2050 m. 80% elektros turės būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Pexels.com nuotr.

Efektyviai valdomas, pelningas, bet kartu ir aiškiai suvokiantis savo vykdomos veiklos daromą poveikį visuomenei ir aplinkai – tokią darnaus verslo sąvoką pateikia specialistai. Verslas, kuris ne tik rūpinasi, kaip jam gauti pelną, bet ir galvoja, koks jis bus po 10 metų, kuriam nerūpi tik trumpalaikė nauda. Ar toks verslas jau yra tapęs norma Lietuvoje?

Aplinkos tausojimas – tik pradžia

Šiuo metu derinamoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad 2050 metais 80 procentų elektros turės būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Kada bus pasiektas 100 procentų, kol kas dar sunku prognozuoti ir pasakyti, tačiau judama šio tikslo link.

„Elektros energijos dalis, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių mūsų grupėje, nuo 2015 iki šiandien išaugo nuo 13 iki 46 procentų. Taip pat svarstome naujas investavimo galimybes į atsinaujinančią energetiką. Įgyvendiname valstybinės reikšmės kogeneracinių jėgainių projektus, kurie padės atsikratyti atliekų gabenimo į sąvartynus ir jos taps pigiu kuru šilumos ir elektros energijos gamybai saugiu ir netaršiu būdu“, – teigia Dominykas Tučkus, „Lietuvos energijos“ valdybos narys, gamybos ir paslaugų tarnybos direktorius.

Jo nuomone, ir verslas, ir privatūs klientai, ir valstybinės institucijos palankiai vertina iniciatyvas prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir puoselėti švarius energijos gamybos būdus.

Darnumas – pagrindinė įmonės vertybė

Siekis plėtoti verslą, kuris yra naudingas ne tik sau, bet ir visuomenei bei aplinkai, yra ilgas ir ne baigtinis procesas. Tai yra kiekvienos įmonės tikslas. Šioje srityje Lietuvos įmonės dar turi atlikti namų darbų.

 

„Įmonės turėtų deklaruoti, kaip ir kiek jos sutaupė išteklių, kokias medžiagas pakeitė saugesnėmis, kaip keitė gamybos būdą į aplinkai draugiškesnį.“

A. Alijošiutė.

 

„Darnus verslas neturi būti atskira verslo strategija, tai turėtų tapti verslo strategijos ašimi. Turime suprasti, kad aplinka, jos ištekliai yra baigtiniai, o ekosistemų paslaugos, kurias prarandame, mums gali kainuoti labai brangiai“, – teigia Audronė Alijošiutė, Baltijos aplinkos forumo ekspertė.

„Šiuo metu daugelis įmonių jau viešai deklaruoja apie savo poveikį aplinkai, tačiau dauguma teiginių yra itin bendro pobūdžio. „Mes rūšiuojame atliekas“, „kasmet dalyvaujame akcijose“ – tokie teiginiai šiandien jau nėra pakankamas modernaus verslo indėlis į aplinkosaugą. Įmonės turėtų deklaruoti, kaip ir kiek jos sutaupė išteklių, kokias medžiagas pakeitė saugesnėmis, kaip keitė gamybos būdą į aplinkai draugiškesnį“, – pastebi ekspertė.

Kas turi pradėti?

Gali kilti klausimas, kas tuomet yra atsakingas, kad įmonė jaustų pareigą žmogui, gamtai valstybei. Ar tai strateginis įmonės tikslas ar taip pat ir kiekvieno darbuotojo atsakomybė. Kas turi būti tas pirmasis?

„Darnus verslas turi būti ne tik darnumo ar atsakomybės strategija ar ataskaita įmonėje, bet ir kiekvieno darbuotojo suvokimas ir įsipareigojimas siekiant darnių įmonės tikslų. Pirmiausia, žinoma, reikalingas vadovybės, savininkų aiškus įsipareigojimas. Itin svarbi diskusija įmonės viduje – ką mums reiškia darni įmonė, kokie pokyčiai turi vykti, kaip tai paveiks mūsų verslą, klientus, vartotojus, tiekėjus ar kitus“, – teigia A. Alijošiutė.

Būdų yra įvairių

Ekspertė pripažįsta, kad skirtingoms įmonėms yra aktualūs skirtingi dalykai. Pasak jos, darnų verslą sudaro keturi elementai: aplinkosauga, žmogaus teisės, darbdavystė ir skaidrumas. Taigi vienai įmonei žingsnis į priekį gali būti žaliavos keitimas, kitai – atsakingas požiūris į darbuotojus. Pavyzdžiui, nuo 2012 m. veikiantis „Western Union Foundation Lietuva“ paramos fondas teikia paramą nevyriausybinėms organizacijoms pagal švietimo gerinimo (angl. „Education for better“) ir ekonominės gerovės skatinimo (angl. „Economic empowerment“) programas“.

„Mes siekiame suteikti daugiau galimybių Lietuvos gyventojams kurti savo ekonominę gerovę. Ypač daug dėmesio skiriame jaunosios kartos švietimui, nes būtent ji yra visuomenės pagrindas. Siekiame padėti jaunimui atskleisti savo talentus, gilinti žinias, spręsti problemas“, – sakė paramos fondo prezidentas Lietuvoje S. Sidorov.

Įmanoma ir tvari bankininkystė – bankas gali būti puikus progreso visuomenėje skatintojas. Ir tą jis gali daryti tiek pats veikdamas atsižvelgiant į aplinkosaugos ir visuomenės poreikius, tiek savo vykdoma veikla prisidėti prie darnios plėtros.

„Mūsų kreditavimo strategijoje numatyta, kad aplinkosaugos rizika ir atitikimas tvarumo principams yra analizuojamas lygiagrečiai su visomis kitomis rizikomis, kurias įvertiname nuspręsdami finansuoti projektą. Taip pat patys stengiamės gyventi tvariai aplinkosaugine prasme – esame gavę ir atitinkame tarptautinį aplinkosauginį ISO standartą. Taupome išteklius, mažiname atliekų kiekį, mūsų naujasis įmonės biuras yra draugiškas aplinkai ir skatinantis darbuotojus rinktis aplinkai draugiškus kelionės į darbą būdus. Dėl šios priežastis jis yra įsikūręs patogioje ir lengvai viešuoju transportu pasiekiamoje vietoje, yra elektromobilių, dviračių parkavimo vietos, įrengti dušai“, – pavyzdžius dalija Giedrė Bielskytė, „Luminor“ komunikacijos vadovė.

Verslo tvarumo garantu vis aiškiau tampa inovacijos. Jos diegiamos visose veiklos sferose. Pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ pastaruoju metu plečia investavimo į atsinaujinančių energetikos išteklių pajėgumus spektrą ir šiuo metu yra pilnai pasiruošę aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros. O „Luminor“ sukūrė biurą be popieriaus (angl. paperless) – aplinką, kurioje darbuotojams nereikia popierinių dokumentų.

Jaunas verslas turi perspektyvą

Ekspertai labai pozityviai vertina jaunąjį verslą. A. Alijošiutės nuomone, jaunimas reaguoja į pasaulines tendencijas ir nenori gyventi netvarkoje, nelygybėje, nori kurti visai kitokį verslą. Būtent toks jaunasis verslas turi milžinišką šansą. Visgi ji priduria, kad tobulėjimui yra būtinas visa apimantis požiūris, sisteminis mąstymas ir žinios.

„Pastebime, kad darbuotojams rūpi, kaip įmonė elgiasi jautriais tvarumo klausimais ir koks mūsų veiklos poveikis aplinkai. Ypač tai aktualu prisijungiant naujai darbuotojų kartai, kuriems tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimai yra ypatingai svarbūs, kurie ne tik nori dirbti prasmingą darbą, bet ir matyti savo darbdavį prasmingai dalyvaujantį visuomenės gyvenime“, – priduria „Luminor“ komunikacijos vadovė.

L. Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, šiuo metu įgyvendinančio jaunimo verslumo skatinimo programą „Futurepreneurs“ direktorė, džiaugiasi, kad verslui rūpi darni plėtra. Tą rodo ir jų noras bei parama slėnio įgyvendinamai programai. Šiemet vykstančios „Futurepreneus“ programos švariųjų technologijų sritį globoja „Lietuvos energija“, socialinių inovacijų – „Western Union“, o informacinių ir komunikacinių technologijų – „Luminor“.

Saulėtekio slėnio direktorė pabrėžia, kad svarbus tiek įmonių kokybiškas įsitraukimas ir dėmesys, tiek edukacija keičiant paties verslo esmės modelį ir prasmę.

„Jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“ paraleliai siekiame kelių tikslų. Suteikiame jaunuoliams pagrindines žinias apie verslo kūrimą, jo stadijas, iššūkius. Taip pat skatiname galvoti apie tokį verslo modelį, kuris tenkina žmogaus poreikius ir išsaugo aplinką, kuris užtikrina ne tik dabartinių, bet ir būsimų kartų ateitį“, – teigia L. Kaušpadienė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.