Žinomumas – kiekvieno verslo siekiamybė, užtikrinanti geresnį vartotojų pasiekimą bei, tikėtina, geresnius pardavimus. Kas gi geriau padidina žinomumą, jei ne atpažįstamumas žiniasklaidos puslapiuose? Norint į juos patekti, yra keletas gudrybių, kurias didžiausioje jauno verslo konferencijoje #LAUNCH atskleidė pranešėja, DELFI skilties M360.lt redaktorė Jūratė Žuolytė.

Būkite operatyvūs

Kiekvienam verslininkui pašnekovė atskleidžia vieną esminių taisyklių: bendraudami su žurnalistais turite būti greiti ir nuolat pasiekiami.

„Jeigu išsiuntėte pranešimą spaudai, žinokite, kad žurnalistai jums skambins, tikslinsis informaciją, domėsis. Būkite pasiekiami, atsiliepkite. Supraskite, kad žurnalisto profesija yra dinamiška ir viskas vyksta itin greitai, todėl ir jūs savo atsakymus turite pateikti operatyviai, kaip įmanoma greičiau. Pasakymas, kad savo elektroninį paštą tikrinate kartą per dvi dienas, o atsakymus pateiksite per porą darbo dienų, jau nebetinka. Reaguoti turite greitai“, – atskleidžia pašnekovė.

Anot jos, ne mažiau svarbu ir tai, kokį turinį jūs gebate pateikti žurnalistams. Vienas iš pranašumų, jeigu turinys paremtas inovacija, tema karšta ir dabar aktuali. Tokį turinį žurnalistai bus linkę ne tik publikuoti, bet ir papildyti savomis įžvalgomis, parengti išsamesnę temą. Ir vėl – ar turinys bus parengtas kokybiškai, labai priklausys nuo jūsų gebėjimo bendradarbiauti su žurnalistu.

Būkite patikimi

 

„Be to, tinkamai parinkite antraštes. Žurnalistui svarbu iš antraštės žinoti, kas bus laiške.“

J. Žuolytė.

 

Kalbėdama apie verslininko ir žiniasklaidos draugystę, pašnekovė prisimena savo kasdienio darbo istoriją, kai sėdėdama konferencijoje kartu tikrino ir el. pašto dėžutę, atrinkdama pranešimus, kurie, tikėtina, bus aktualūs. Jos teigimu, esminis atrankos kriterijus buvo siuntėjas ir tinkamai parengta antraštė. Kai darbą reikia atlikti greitai, būtent tai ir lemia, ar pranešimas sudomins žurnalistą.

„Jums reikia tapti patikimiems. Žurnalistai žino asmenis, kurie jiems siunčia pranešimus, ir, jeigu iš to asmens visada gauna kokybišką, gerai parengtą ir originalų turinį, siuntėjas jau patenka į patikimųjų sąrašą ir jo laiškus žurnalistas beveik visada atsidaro ir patikrina, kas atsiųsta. Bendraukite su žurnalistais, raskite tuos, kuriems aktuali jūsų tematika, pateikite kokybišką medžiagą ir užsitikrinkite vardą. Be to, tinkamai parinkite antraštes. Žurnalistui svarbu iš antraštės žinoti, kas bus laiške. Intrigavimo, skatinant paspaudimą, čia nereikia. Svarbu antraštėje išdėstyti pagrindinę mintį, apie ką yra turinys ir ar žurnalistui verta jį atsidaryti“, – pasakoja J. Žuolytė.

Dirbkite tvarkingai

Kad ir kaip būtų keista, tačiau žiniasklaidos pašto dėžutes labai dažnai pasiekia netvarkingai suformatuoti, su gausybe gramatinių klaidų parengti pranešimai spaudai. J. Žuolytė jau ne kartą praktiškai įsitikino – tvarkingai ir taisyklingai parengtas pranešimas gali lemti jo publikavimo sėkmę.

„Prieš siųsdami laišką, patikrinkite gramatines klaidas, peržvelkite, ar nepalikote kokių nors skubėjimo klaidų. Tai žurnalistams labai svarbu, o kartu kuria ir pasitikėjimą jūsų siūlomu turiniu. Be to, visada pateikite ir vizualizacijų. Dažniausiai atmetami tie pranešimai, kurie atsiunčiami be nuotraukų. Jų internetinėje žiniasklaidoje labai reikia ir netgi techniškai neįmanoma publikuoti turinio be pagrindinės nuotraukos. Nereikėtų pamiršti ir to, kad interneto portaluose nuotraukos turėtų būti horizontalaus formato, kokybiškos raiškos, atitinkančios jūsų siūlomą turinį. Tai gali būti ir pridėtos asociatyvinės fotografijos iš nemokamai vizualizacijas teikiančių portalų, tačiau, kuo iliustruoti pranešimą, pridėti būtina“, – atskleidžia pašnekovė.

Raskite tinkamą laiką

Pasak J. Žuolytės, net ir geriausiai suorganizuota spaudos konferencija ar puikios kokybės turinys gali nesulaukti žiniasklaidos dėmesio, jeigu bus pasirinktas tam netinkamas laikas. Pašnekovė prisimena savo kolegės organizuotą spaudos konferenciją, į kurią pažadėjo atvykti gausybė žurnalistų. Jos tema buvo įdomi ir naudinga, tačiau būtent tą dieną nugriaudėjo garsieji Garliavos įvykiai ir kolegė, užuot perkėlusi konferenciją, rizikavo ją organizuoti. Žinoma, visas žurnalistų dėmesys tuo metu buvo sutelktas į garsiąją istoriją, todėl ilgas įdirbis, organizuojant spaudos konferenciją, nuėjo perniek.

„Jeigu matote, kad artėja kokie nors svarbūs įvykiai, geriau palaukite su savo turiniu. Tai bus naudingiau ir žiniasklaida vėliau parodys didesnį susidomėjimą jumis. Maža paslaptis, tačiau daugiausia galimybių patekti į žiniasklaidos akiratį būna sausio mėnesį bei vasarą, kai žiniasklaidos puslapiai aptuštėja, informacijos yra mažiau ir žurnalistai aktyviai ieško įdomių temų. Svarbu sulaukti tinkamo momento“, – sako J. Žuolytė.